kita diena, tai nusifotkinom atminimui:
View image
+++
negaliu idet i Juanitus komenta del 'svelniai, mylejau... etc.", (sako "An error occurred:
Can't locate YAML.pm in @INC (@INC contains: /home/blog/cgi-bin/extlib /home/blog/cgi-bin/lib /home/blog/cgi-bin/extlib /home/blog/cgi-bin/lib /usr/local/lib/perl5/site_perl/5.005/i386-freebsd /usr/local/lib/perl5/site_perl/5.005 . /usr/libdata/perl/5.00503/mach /usr/libdata/perl/5.00503) at /home/blog/cgi-bin/extlib/YAML/Error.pm line 3.
BEGIN failed--compilation aborted at /home/blog/cgi-bin/extlib/YAML/Error.pm line 3.") tai dedu cia, jei kam rupi:
ta viska suprantu, etc.
bet nx. visa tai sukniaukti (c) ir (p) dalykais?
"laisvas menas" reiskia tai, kad meno kurinys, po to kai jis buvo pagamintas, tampa visiems prieinamas (juk autorius pats ji visiems rodo, ar ne?:), tai reiskia kelia tam tikru minciu, asociaciju, noru. ir zmogus/es gali juo naudotis, skleisti, smerkti, ect.
p.s. vienintelis dalykas, kur imho, daug maz svarbesnis - autoriaus identifikacija, tam, kad as galeciau paimt ir pasakyt jam 'zjb. darbas, zmogau!, davaj padarom siauliuose paroda!", arba "eik tu naxui su savo instituciolizuota meniska preke!". nors pvz., kartais, net nereikia ir to - buvo/yra nemazai menininku/ir ne tik, kolektyvu/grupiu, kurios priesinosi bet kokiam autoriaus ivardijimui+gine ir aiskino plagiato ideja. pvz., turime, 'revelant' istrauka:
"22. Pasipriesinimo technologijos: plagiatas
Atskiras ,,aukstosios” rastines kulturos pervedimo i ,,apacios” ir zodine kultura atvejis yra plagiatas, t.y. tiesiogine autoriaus teksto apropriacija, vykdoma kito autoriaus ar autoriu grupe. Plagiatas numato autoriaus ,,auros” suardyma ir teksto pernesima i kita kulturini, socialini ir politini konteksta. Naujas teksto ivertinimas, kuris kartais pakeicia visus jo pirmutinius bruozus ir charakteristikas, - stai plagiato ir jam giminingu kulturos produktu manipuliacijos budu uzduotis. Vieni is pirmuju plagiato galimybes pradejo naudoti rusu futuristai, tiksliau Igoris Terentjevas, paskelbes visa manifesta, skirta plagiato gynimui ir pateisinimui. Svarbia kulturinio pasipriesinimo priemone plagiata laike dadaistai, siurealistai, o veliau ir situacionistu internacionalo lyderis Gi Deboras. Vienas siuolaikisko neoizmo pradininku, Stuartas Choumas samoningai panauojo plagiata savo darbe (paskelbe anglu tapytojo Gustavo Metcgero manifesta ,,Meninis streikas”, pasirases savo vardu). Visa sita siuolaikine linija remiasi gilesnemis zodines kulturos, nuolat manipuliuojancios svetimais tekstais ir pritaikancios juos savo poreikiams, tradicijomis.
Plagiatas tebera dar viena kulturines apropriacijos formu. Pop-kulturoje sis metodas vadinamas ,,semplingu” (sampling), vizualinese srityse – tai kollazas, montazas ir kompiuterinis apdirbimas. Sios apropriacijos uzduotys gali buti skirtingos. Kartais siu kulturiniu priemoniu pagalba pasiekiama griezta pirmutinio materialo parodija, jo kritika ir radikali jo reiksmiu dekonstrukcija. Kitais atvejais plagiatas gali siekti pasirinkto materialo ,,prisikelimo” tiksla, jo naujojo gimimo ir isisavinimo i aktualia kulturine atminti tiksla. Pripazintas kulturines apropriacijos masteris buvo Marselis Diusanas su jo ,,redi-maidais”, pernesusias masines ,,apacios” kulturos daiktus ir zenklus i elitine kultura. Kita vertus, situacionistai naudojo populiaruji komikso zanra norint pasiekti radikalu, politini tiksla – visuomenes pasikeitimo agitacija. Plagiatas sugriauna gegemonines kulturos prioritetus ir sia prasme yra pasipriesinimo technika. Plagiatas – nepakeiciamas ginklas kovoje pries genijaus ir autoriteto kulta, autentiskumo, originalumo ir kurybiskumo mitus."