apie vertybes
Keletas rašinių žiniasklaidoje privertė susimąstyti apie vertybes. Išties, Vytautas V. Landsbergis teisingai sako, kad žaidimo tikslo (turbūt paremto vertybėmis) įvardinimas padėtų susivokti tiems, kurie lieka Lietuvoje.
Lietuvos blogeriai, buržujaus rašinėliuose, o vėliau ir kiti interneto vartotojai visai neseniai viešai paskelbė, kad vertina gerą darbą. Tai viena iš vertybių, dėl kurios sutariame.
Googlinu ir bandau suvokti, kas tos vertybės, ką turėtume vertinti šiais sunkmečio laikais?
Wikicitatos rašo apie vidinius nematomus principus, kurie veda mus kažkuria kryptimi. Tiesa, kad reikia vieningų idėjų šiuo sunkmečio laiku. Juk geriau būtų visiems judėti viena kryptimi :)
"Kiekvieną žmogų valdo individuali vertybių sistema, kurią formavo tėvai, papročiai, tradicijos, asmeninės savybės ir dar daugybė faktorių. " teigia referato autorius. Skaitau ir cituoju toliau (labai įdomu :)).
Dar Platono laikais imta skirta gerus daiktus ir gėrį, gražius daiktus ir grožį, kilnius poelgius ir kilnumą, todėl būtų galima teigti, kad vertybės formuojasi ilgą laiką, įvairiomis sąlygomis, todėl daugelis jų pasižymi amžiškumu.
Mano mokyklos direktorius neseniai aprašė keturias gyvenimo rėvas. Pasak referato autoriaus, pirmoji rėva svarbi vertybių formavimuisi:
Paauglystėje stengiamasi suprasti savo gyvenimo prasmę, suvokti kaip gyventi yra teisinga. Juk būtent šiame gyvenimo laikotaryje daugiausia maištaujama, lengviausiai padaroma kitų įtaką, nes paauglys dar neturi iki galo suformuotos vertybių sistemos. Todėl būtent šiuo laikotarpiu yra labai svarbu, kad besiformuojančios vertybės ir idealai būtų teisingi, įvairiapusiški ir turiningi.
Pasirodo, kad platus vertybinis akiratis padeda išvengti nesėkmių:
Tik platus vertybinis akiratis leidžia įsitraukti į produktyvią veiklą, daro asmenybę savarankiškesne, atsparesne neigiamiems aplinkos poreikiams. Juk kiek yra žmonių, kuriems iš šalies žiūrint nieko netrūksta, tačiau jų ir jų artimųjų likimas klostosi anaiptol nesėkmingai. O tų nesėkmių ir nepasitenkinimo priežastis – siauras ir vienpusiškas siekių akiratis.
Skaitau toliau ir nustembu, kad autorius pagrindine vertybe įvardija gyvybę. "Gyvybės išsaugojimas yra viena svarbiausių visų gyvybės rūšių vertybė, egzistencijos pagrindas."
Šis skyrelis primena apie Lietuvos savižudybių kiekį ir pagalvoju ar tai nebus vertybių stokos priežastis?
Pasirodo svarbiausios vertybės Lietuvoje bent jau nagrinėjamos ir vyrams, ir moterims, pagal 1994-ųjų metų Baltijos tyrimų apklausą šeima yra svarbiausia iš paminėtų: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika.
Skaitau toliau ir prisimenu savo tėtį, kuris kartas nuo karto postringauja apie jaunąją kartą. Tada jis pyksta, kad apie teises visi gudrūs kalbėti, o štai apie pareigas retas pagalvoja. Referato autorius mena Justiną Marcinkevičių:
Poetas Justinas Marcinkevičius, ieškodamas žmogaus dvasinio gyvenimo svarbiausių principų, iškelia pareigą: „Yra tik vienas kelias į žmogų, ir tas kelias vadinasi Pareiga. Užtat aš ir sakau: pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui“
Labai gerai, kai pareigos sutampa su norais. Panašu, kad ir viena, ir kita yra priklausoma:
I. Kantas teigia, kad jei pareiga ir polinkis sutampa, tai poelgis praranda dalį moralinės vertės. Aristotelis mano priešingai – kad geras žmogus būtų tas, kuris pareigą harmoningai suderina su polinkiu, t.y. visada su malonumu darytų tai, kas gera. I. Kanto nuomone vienintelis besąlygiškai geras dalykas yra geri ketinimai, gera valia. Iš geros valios kyla pareiga Pats svarbiausias dalykas – pareigos vykdymas.
O štai ir motyvacijos paieškų išaiškinimai:
Pareiga yra ne išorinė priedermė, o sąžinės paliepimas, atliekamas iš dorovinio poreikio. Priedermes žmogus dažnai atlieka formaliai, tuo tarpu pareigą dažniausiai vykdo savo iniciatyva, kūrybiškai, aktyviai.
O kolektyvas, kuris turi įtakos pareigos ugdymui yra šeima ir mokykla:
Būtina sąlyga asmens pareigingumui ugdyti yra sąmoninga šeima ir mokyklos veikla, nes būtent mokykla ir šeima yra dvi svarbiausios ugdymo institucijos. Ugdant pareigumą, turi būti ugdomos ir kitos etinės kategorijos, t. y. laisvė ir atsakomybė, sąžiningumas, viešoji nuomonė, garbė ir orumas, gėris ir laimės suvokimas bei kt.
Pasidžiaugsiu ir keliomis susijusiomis citatomis:
190. Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas. — [Ž. de la Briujeras]
188. Pakantumas kitų netobulumui yra didi vertybė. — [H.Vinkleris]
187. Geri charakteriai kaip ir geri kūriniai sukrečia ne tiek iš pradžių, kiek vėliau. — [Volteras]
185. Sąžiningas smulkių kasdieninių pareigų vykdymas reikalauja ne mažiau valios negu herojiški žygiai. — [Ž.Ž.Ruso]
184. Poelgiai – sumanymų vaisiai. Bus protingų sumanymų – bus ir gerų poelgių. — [B.Grasjanas I Morajus]
181. Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada – tik beprotis. — [Ciceronas]
180. Tikras gyvenimas prasideda nuo penkiasdešimties metų. To amžiaus žmogus perpranta tikrųjų laimėjimų prielaidas, įgyja tai, ką galima atiduoti kitiems, sužino tai, ko galima mokyti, nuvalo tai, ant ko galima statyti. — [E.V.Bokas]
179. Suprasti, kas teisinga, jausti, kas gražu, norėti, kas geras, - štai protingo gyvenimo tikslas. — [A.Platenas]
177. Deramai senti – vadinasi, būti jaunesniems atrama, ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne abejingam. — [A.Morua]
172. Juoke visada yra savotiško džiugesio, kuris nesuderinamas su panieka ar pasipiktinimu. — [Volteras]
170. Dvasinė mūsų raida nevyksta tiesia linija. Žmogiškoji prigimtis yra kitokia. Niekam nepavyksta nuolatos kopti aukštyn progreso keliu visiško tobulumo link. Iš tiesų vyksta štai kas: jeigu mes elgiamės teisingai, tai kurį laiką pastoviai kylame į viršų, o po to truputį žengiame atgal. Vėliau mes vėl judame į priekį ir vėl truputį žengiame atgal. Šie žingsniai atgal nesvarbūs, nes mūsų judėjimo kryptis kyla į viršų... Potvynis, po to atoslūgis... Toks judėjimo būdas, atrodo, paskritai būdingas gamtai. — [E.Foxas]
167. Niekas negali nugyventi mano gyvenimo už mane. Jeigu esu išmintingas, jau šiandien savyje imsiu kurti teisingesnį pasaulį. — [H.W.Dresseris]
165. Kad ir kur būtumėte, jūsų pasaulį kuria jūsų draugai. — [W.Jamesas]
164. Tikras draugas niekada neatsistos tavo kelyje, nebent jei ritiesi į bedugnę. — [A.Glasgow]
161. Tie, kurie gauna, paprastai nebūna laimingi; laimė atitenka duodantiesiems, jūs tiesiog perduodate kitiems truputėlį savęs – kilnų aktą, naudingą idėją, padėkos žodį, paramą sunkią akimirką, supratimą, laiku išsakytą pasiūlymą. Jūs tarsi paimate kažkokią savo proto dalelę, papuošiate ją savo širdies taurumu ir įdedate tai į kito žmogaus protą ir širdį. — [Ch.H.Burr]
158. Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų. — [J.V.Gėtė]
157. Nėra didesnės kasdienės dorybės už linksmumą. Ši žmonių savybė panaši į saulėtą dieną ar lietų, drėkinantį augalus po sausros. Linksmo veido šviesa pasklinda aplinkui ir suteikia įkvepiančios laimės. — [T.Carlyle]
153. Žmonės, su kuriais dirbame, atspindi jūsų požiūrį. Jeigu esate įtarus, nedraugiškas ir nenuolaidus, tai tuos pačius nemalonius bruožus aptiksite ir jus supančiuose žmonėse. Bet jeigu stengiatės elgtis kaip įmanydami geriau, tai ir aplinkiniai, su kuriais praleidžiate didesnę laiko dalį, elgiasi kuo maloniausiai. — [B.Vincent]
150. Žmogaus galimybių riba yra ne jo fizinės jėgos, stipraus balso arba stulbinančių poelgių demonstravimas. Greičiau tai yra dvasinis stiprumas, pažadų esmė ir tikrumas, gyvenimo tikslų nuoširdumas ir pasirengimas augti toliau. — [G.E.Poulardas]
Labai gražu ir yra apie ką pagalvoti :)