« Champions of our time | Main | CASE »
October 12, 2005
Sins of our time
It’s funny how a thing goes away,
But’s coming back another day.
...
See I haven't felt a thing within,
And then I wake up in this mood again,
All the new ideas are gone,
…
And is it true, now, that all is over now?
...
Forgotten is forgotten,
...
And someone's forgetting me.
Sako, kad laikas gydo - arba viena arba kita, bet ne kitaip: arba tai melas arba laikas yra nusidejelis kokiu reta. pavargau skaiciuoti dienas, savaites, menesius, metus - is to jokios naudos. Nenoriu matyti skaiciuokliu counting my life away. bet uzsimerki ir jos vel ten. akis raizancios svieslentes, primenancios, kiek jau laiko galvoji apie tai ir niekas nesikeicia.
Ar skundziuosiu gyvenimu ? oij ne, kam skustis - tai nepades. Ar gailiuosi praeities ? 'No regretts - they don't help' .
Kai manes klausia ar tau reikia pinigu ? atsakau, kad man reikia laiko, nes turedamas laiko, pasidarysiu ir pinigu ir susikursiu visa kita ko man reikia. tik deja niekas neklausia ar man reikia laiko. ir vel jis lieka kaltas.
pasoku nakti, prikeltas kosmaro , bet nerekiu - ne, mano kosmarai manes negasdina kraupiais vaizdais, pabundu ir neturiu ka pasakyti - jauciu isdziuvusia savo burna. prie ko priveda laikai, kai baisiau yra netureti ka pasakyti, negu klykti is siaubo.
Posted by deme at October 12, 2005 08:54 AM