« atostogos | Main | Sphere of silence »
September 05, 2005
Vėjas
Mano gyvenimas beribiai sapnai
Prisiminimai keisti, kuriuos tu aplankai
Mano minčių nepalieki tu
Sugriaudama viską kuo a6 gyvenu
Taip, viskas buvo seniai
Tas juokas, tos svajones, kurias tu nužudei
Viskas liko kažkur toli praeityje
Sudegė, ištirpo beprotiškam laike
Galbūt diena, galbūt vanduo, galbūt tas keistas vėjas
Tas vėjas, kuriuo mes taip tikėjom
Jis nusineš mus ten kur beprotiškas aukštis
Kur nebuvo dar pakilęs nė vienas paukštis
Aš taip norėčiau nors susapnuoti tai
Tai kas jau buvo seniai, o gal nebuvo visai
Ir aš tikiu tuo kuo tikėjom mes -
Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš
Aš lauksiu to vėjo
Kuriuo mes taip tikėjom
Pakilsiu vėl kaip paukštis
Pajusiu svaigų aukštį
Nepamiršau ką reiškia džiaugsmas
Liūdesys ir skausmas
Taip, aš žinau ką reiškia kristi
Sudegt, ištirpt ir vė pakilti
Aš taip norėčiau žinoti kur tu
Pamirštu spalvą tavo akių
Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim
Aš taip norėčiau būti tavo viltim
Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt auksčiau
Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau
Turbūt tai viskas ko aš noriu, ką aš jaučiu
Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu
Kažkas skambės klaikiaim garse
Turbūt sulauks tos valandos, o gal ir ne
Tos akmeninės gėlės - ar tu jas matei
Jos nepamiršta niekada, kai jas sudaužai
Aš ne akmuo, aš tik sužeistas paukštis
Pasiilgęs jau seniai svaigulio ir aukščio
Aš tikiu kuo kažkada tikėjo jis
Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš.
verse
Posted by deme at September 5, 2005 08:40 AM