Tylėjau.
Šiandien tylėjau. Nei vieno šiukrštaus žodžio apie šią šventę. Taip gal net geriau.
Susipažinau su skausmais savo nuosavais. Tiek ir reikia.
« January 2005 | Main | March 2005 »
Šiandien tylėjau. Nei vieno šiukrštaus žodžio apie šią šventę. Taip gal net geriau.
Susipažinau su skausmais savo nuosavais. Tiek ir reikia.
Taigi vienas metas šiandien blogui. Mhm.
Trupiniai.
Saujelė trupinių.
Kad nemirtum iš bado.
Tau išpils iš stalčiaus--
Ant stalo.
Seilinsi pirštą, rinksi juos ir kiekvieną maloniai kramtysi. Kiekvieną.
Trupiniai. Atsikosėsi. Trupiniai.
Sako, kas valgo riekes, kartais paspringsta. Tu valgyk trupinius. Po nedaug, kad užtektų ilgam.
Visada išpils saujelę iš ten, kur visi valgo. Susirink tai, kas liko po linksmybės puotos. Surink trupinius iš po stalo. Kaip pelė. Pilka.
-
Vogiau žodį.
Padūmavusiuose saulėlydžiuose aš paklausiu: 'Kodėl?'/
Nieks neatsakys.
O sniegas kvepės televizorium ir reklama.
Apsiniaukusį rytą paklausiu: 'Vėl?'/
Nieks neatsakys.
------------- Ar prisimeni sniegus?
Ne, neprisimeni.
------------- Ar prisimeni šaltą vėją, nuo kurio ašarojai?
Ne, neprisimeni.
Prabangiose mansardose stovės balti chalatai. Jų rankovės degs, o jie stovės. Aristokratiškai. Aš ir toliau vogsiu žodžius. Žodžiai kvepės duonine. Žodžiai. Vogti žodžiai. Prabangių mansardų ir vilų šešėliai. Aristokratiški.
Nesiremiantys mitais žodžiai. Savarankiški ir pseudomoderniai skambantys. Vogti žodžiai.