verkiau. susirietęs ant sėdinčio tėvo peties. verkiau nes išskrido gandrai. iš praeito sapno. jis išėjo. susiriečiau fotelyje kol neuždėjai kojos. sėdėjai šalia. iki ten atėjau pro sereikiškių parką užlipus ant medinio tilto. visur kabantys mediniai tiltai tarp purvinų dangoraižių. buvom prie molinio fasado durų, kažkur aukštai. nemačiau žemės. nuojauta kuždėjo apie kalėdas pas močiutę. priešais pakibusiame aukšte dvi figūros valė nubyrėjusių sienų dulkes. o tada teko žmones įtikinėti, kad čia sapnas, kad galiu pakilt. nors negalėjau. tu buvai už sienos.
Posted by spamyourhead at November 20, 2006 12:52 AM