spamyourhead

baltarusija ir minskas

5 valandą ryto vienu metu suskamba žadintuvų trio. Nebelieka nieko daugiau tik kapstytis lauk nuo guolio su neišgaravusią iš skrandžio degtine, dūmojančiais plaučiais, nespėtais iki galo sukramtyti, bet spėjusiais pašvinkti, šokoladiniais sausainiais burnoje. Šįryt pirmą kartą keliauju į rytus, pirmas kartas Baltarusijoje. Sunkiai bandom susirinkti mantą, vis nepamirštant, kad privalu kažko neatsimint. Pastarosios kelios dienos – kelios valandos miego. Viltis lieka keturių valandų traukinys. Lietuvoj jis nespėja įsukti į savo patalą, pusę laiko paglemžią du pasieniai, o baltarusijoje gimsta nuostabus rytas su kylančiu iki medžių viršūnių rūku, ir saulę, bandančią apsinuogint auksiniuose debesyse.

Prieš išlipant iš vagono baimingai slapčia viliaus likti vienas nepažįstam milijoniniam mieste nesuprantant vietines kalbos o vietinėms nesuprantant užsienietiškų ir su viltim stebuklingai sutikti draugus ar bent draugų draugus kurie rūpinsis. „vilties nėra“ todėl ateina dvi merginos nekalbančios angliškai.

Tėvai kiekvieną rytą gauna laikraštį. Aš beveik kiekvieną dieną ji perskaitau. Apie baltarusiją rašo daug ir negražiai. Suformuluoti, bet niekada nematyti, stereotipai atkeliauja kartu su manim.

pirmas žingsnis traukinių stotyje. Stotis graži ir didelė, su elementariais žmonėm tokiais pat kaip pas mus. Pirma nuostaba – begalę važinėjančių traukinių.

Stoties keitykla nenustebina, tačiau ilgam nustembu šalia stoties esančioje valgykloje. Mokėdamas išgirstų kažką apie tris su kažkiek, todėl įmetu tris šimtus su kažkiek. Tada išgirstų vėl rusiškai ir susimąstau, kas negerai, pasižiūriu į kasą, ten tris tūkstančiai, tada pamąstau kodėl taip daug, dar biški kas taip brangiai, tik poto atrandu auksinę kurso formulę: 800 už 1. O maistas neskanus.

Metro veža garsiai, bulves ir pigiai. Veža prie ir tarp žvaigždžių ir kūjų, ir darbininkų, ir kareivių, ir veteranų, ir pergalių. Prie vieno iš pergalės obeliskų įsimylėję žmonės eina savo tuoktuvių keliu O lukašenkos nemačiau, netgi ant pinigo, nors leniną kažkada pardavinėjom.

Vaikų parkas nevirsta vaikyste

Užtat minskas demonstruoja dar nematytų sovietinės architektūros pavyzdžių. Nekalbant apie tikriausiai buvusius garsius viešbučius, gyvenamų dėžučių dizainas įvairesnis negu čia. Ir tai žavi savo gigantišku sunkumu. Tos plačios gatvės su plačiais šaligatviais ir nežinia iš kur trykštančiais žmonėm primena varšuvą, tik be beprotiškų reklamų, turgaus ant kiekvieno šaligatvio ir dygstančios veidrodžių karalystės. Ir žmonės ne tokie nusiminę, ir netgi ne taip skurdžiai atrodo kaip prie warszawa centralna, ir netgi ne tokie skurdūs kaip rašo laikraštis. Kad ir kaip imponuotų architektūra ir norėjimas per ją pažintį įdomų bet neišgyventą pasaulėvaizdį, visgi palietus kojomis vilniaus stoties grindinį šerdį užplūsta savas kosmopolitiškumas žinant, kad šis miestas prislapstęs begales kampų kiekvienai nuotaikų išdaigai. O be to, čia auga krūvos medžių, šalia jų teka upės ir upeliai ir netgi kalnuose juoduoja uolos.

Vietinis koncertas vyksta kažkur toliau, todėl vykstame „elektriška“, kuri vėl pigi. Kaip suprantu tai traukinys važinėjantis minske ir šalia jo Vietiniam koncerte susirenka daug vietinių, groja per visą naktį begalę grupių, su maistu visiems, pilna visokiausių nesklandumų ir porą muštynių. Po trečios grupės einam miegoti atsikeliant prieš paskutinę.

Prieš išvažiuojant paskutinę nulių smulkmę išlaidžiam ant gražių cigarečių pakelių, nekainuojančių lito. Stambų pasiliekam namo, nes kainos ten panašios kaip pas mus, nors vietiniai produktai pigesni. Ne vietinių pavadinimų cigaretės, kurios ir pigesnės, reikia ieškot įdėmiai, nes matyt nemėgsta pardavinėt.

Atgal traukinys sugeba nematom lyst laiko skylėn, 4 valandos išgaruoja per greit.

Pirmo žvilgsnio minskas vienas iš rytų europos miestu, toks pat kaip ir likusieji už europos sąjungos sienos, tik nepamiršęs pjautuvų ir žvaigždučių, neturintis gilios istorijos tėkmės savyje, užtat žavintis praėjusio amžiaus išplanavimu.
Laikraščių įvaizdis pirmą kartą akimis lieka nepastebėtas.

Posted by spamyourhead at October 12, 2005 07:24 PM