« Nors ir nebe vilkų mėnuo | Main | užrašų knygutė »
April 19, 2009
Nr.7 iš Beresnevičiaus "Patarimų ir pasergėjimų"
Jei kartą naktį išgirsi keistą kaukšėjimą, jei, atsisėdęs lovoje, išvysi prieš save boluojantį siluetą žėruojančiomis akiduobėmis, taukšintį dantimis, jei išgirsi jį visaip tau kalbant ir mėginant tave įgąsdinti, jei po tavo lempa pakibs pakaruoklis, nerimastingai tiesdamas į tave sudžiūvusias rankas, jei blyškūs šešėliai sustos ratu aplink tavo lovą, nelyginant ką sumanę, o po to atsidarys durys ir maži plaukuoti alraunai, negražiai ir nemelodingai dainuodami, ant kreivų savo petukų atitemps grabą – tada gali drąsiai verstis ant kito šono ir toliau miegoti, nes, kad ir kaip stengtumeis suprasti, kas čia dedasi, vis tiek nepavyks.
Posted by solio at April 19, 2009 12:35 AM
Comments
privertė nusišypsoti ;)
Posted by: tragedija at April 20, 2009 12:37 AM