« Bruno K. Öijer - Vieno mirties pasisakymo apmatai | Main | tėkmė »

March 1, 2006

2006.02.25

apsiginkluoti šaliku, kerzais ir piktu žvilgsniu. šlapias sniegas po kojom. o tada – vaizdai, momentai, žmonės lekiantys-slenkantys pro šalį. kvėpavimas šaltu oru ir garai. čia – samovaras, knygos, karoliai, kačiukai. Paklausti –
ne kiek kainuoja, o kokia to ar kito daikto istorija – sužinai ir/arba žmogaus istoriją. Kalbėti viena kalba, o gauti atsakymus kita. Lėkti ir matyti fotografijas galvoje. Klapt – nusileidžia užuolaidos ir įkalinu blondinę ir jos kvepalus; klapt – vos pastovintis ant kojų bomžas didžiulio piešto bokalo fone; veikiau garsas – veikiantis grąžtas pardavėjo rankose; sofa baloje ir ant jos sėdintys ir geriantys rytinę kavą; klapt – narveliai, kuriuose galima arba negalima auginti kanarėles; dviese su snieglentėmis ieškantys parduodamo sniego (kiek? - tik 2 litai kilogramas); nefotografuoju - mėsinė, kurioje nebuvau; klapt – ant medžiagos išdėliotos kažkokios detalės iki smulkiausios – su beveik vienodais tarpais (tuščias kambarys pink floy “the wall” ir simetriškai išdėlioti daiktai); kojinių, batų, knygų, batonų, čiobrelių, meškerių, mėsos, puodų mišinys nepersukant juostelės; nenufotografuota šypsena kurios nebuvo. šeštadienio rytas. nusiginkluoji ir skaitai Rulfo “pedro paramo”

Posted by solio at March 1, 2006 5:33 PM