sniegynai

Tiesiog seni eiliai

2006-03-28T14:11:37Z

Viskas kartojasi, tekstai irgi. Keli seni, kuriuos reikia iškabinti čia:

32 valandos

Mobilus zyzia Grygą.
Aš
ne
darbe.
Pritardami pirštų sąnarėliai
trakšteli ir išnyra -
tokia vonios kambario proza.

O poezija -
kad anemikė,
ar kad vanduo užpildo nosį ir burną.

N E A G O T A

Ne, nežaizdota tavo oda, Agota,
Kinivarpų nesugraužta,
Kandžių nesukapota,
Ir ne tave ten, maišu užklotą, laidoja.

Tu
Siuvi po miestą savų ieškodama,
O mašalai grūda čiulkinį,
Mašalai vestuvėse groja.

]]> Buda Jonas

Namo taip ir nepastatė, darbą metė.
Sako, jam stuktelėjo ar susisuko –
iš pradžių gėrė, verkė, snargliavosi,
kaukė pagal gitarą;
vėliau paliko viską žmonai ir dukrai,
išėjo sargu į katilinę.
Net laikraščiai rašė,
mat didelis buvo viršininkas.

Tuomet jį ėmė lankyti eurobudistai,
bet jis nekalbėjo,
tik spjaudė ant grindų
ir keikės panosėje.
Eurobudistai liūdni eidavo sau.

Galų gale visi jį pamiršo.
Tada – pliaukšt! – ir susivėrė erdvė.

Tik neišpuik! Sentimentaliukai

2005-12-15T09:48:49Z

Toks palinkėjimas. O aš, o aš! Būtinai išpuiksiu! Kad perspjoviau porą šešiolikinių, besigūžusių pakampėmis. Literatūros procesas galugerkly užstrigo - ir neišspjaut, ir gyvent тошно. Kažin, kodėl net profesionali kritika virsta kalbėjimu apie save? Man rodos, tuoj ir aš taip - apie save su visom mistifikacijom.

Tebūnie, panorau dar tekstuką įmest. Sentimentalų ir nepastebimą. Pati nežinau jau, ir kuo jis taip įstrigo?

Bažnyčia

Prisėsk. Čia seni diafilmai.
Visi apie tave.

Čia tu - bažnyčia:
baltintos sienos,
takeliai, barstomi smėliu.
Giežta ir išdidi -
niekada nemačiau gražesnės.

Čia esi
lubinų aitrus,
dusinantis išsiskyrimas.

Tekstukai tekstukai

2005-12-05T17:25:22Z

Šimtas metų...
Tai nors naujesnius šiukšliukus sumesiu.

Gyventojai

Bled, jie beveik nekalba,
neturi tautybės ir amžiaus.
Galėtų būti eunuchai Albos vaikai,
bet jie pilsto alų ant laiptų.
Ir kas, kad užkonservuotas šis namas,
jei vaikštoma kiaurai mūrą?

Buda Jonas

Tuomet jį ėmė lankyti eurobudistai,
bet jis nekalbėjo,
tik spjaudė ant grindų
ir keikės panosėje.
Eurobudistai liūdni eidavo sau.

Galų gale visi jį pamiršo.
Tada – pliaukšt! – ir susivėrė erdvė.

]]> ***

Amsterdame
žiema panaši į rudenį ar pavasarį.
Mergaitės sustingsta priešais vitriną,
nesugalvodamos, ką pirkti.
Jau po švenčių, bet vis dar nuolaidos.
Aidas sklando nuščiuvusiame paviljone,
o už tūkstančių šviesmečių
į Žemę pasuka kometa.

Dabar

Dabar dar galima stovėti prie veidrodžio:
ieškant, kur po dešimties ar penkiolikos metų
atsivers raukšlių slėpiniai;
klausant, kaip sąnariai sausėja bei dyla,
ir keičiasi kūnas.

Laukti, kol akys apraibs:
ir tik lietaus išplauta kirmėlė
raivysis ant tako,
kol kas pasišlykštėjęs užmins.

Kauno tinklai

2005-06-17T18:55:48Z

Šito jau seniai nebeliko:

Bet kai Triušis išsitraukė iš kišenėlės laikrodį ir sumurmėjo: „Dievaži! Aš pavėluosiu!", Alisai pasidarė įdomu.

2005-06-04T21:57:18Z

Neįtikėtina diena. Su gražiais ir labai gražiais žmonėmis ir keičiausiais keistumais.
Nuo pat ryto: pirmakursės, putliomis lūpytėmis ir apvaliais žandukais, berniukas, Džeimso Dyno šukuosena, liesa auksaplaukė moteris, beatboxinantis traukinyje berniukas, žaliaakė, juodesniais už juodumą antakiais ir plaukais, skambančios karoliais ir žalvarinėm apyrankėm mergaitės, raudonplaukis, nuplyšusiais "Pearl Jam" marškinėliais (grunge vis dar gyvas?), 41 dydžio sportbačiai ant moteriškų kojyčių, berniukas, su plokštele ant dantukų ir spalvotom apyrankėm, dar vienas berniukas, panašus į Trent Reznor, diedulis, oranžinėm plačiakelnėm ir balta kepurėle, panašus į pasenusį Popajų, moteris su baltu triušeliu.

]]> Laimei, Alisa pačiu laiku pamatė, kaip Triušis šmurkštelėjo į didelę olą.
Dar po akimirkos mergaitė leidosi paskui jį. Jai atrodė, kad krinta į labai gilų šulinį. Keisčiausia, kad ji krito labai lėtai ir turėjo užtektinai laiko pastebėti žemėlapius, paveikslus ir įvairias knygas, stiklainius ir butelius. Alisa krito žemyn, žemyn, žemyn, kol staiga - žlegt! Nukrito ant sausų lapų krūvos. Daugiau ji nebekrito!
Alisai labai palengvėjo, kai ten pamatė ir Baltąjį Triušį. Mergaitė nuskubėjo paskui ir išgirdo jį sakant:
- O mano ausys ir ūsai, aš labai vėluoju! Triušis pasuko už kampo or dingo.
L.Kerolis. "Alisa stebuklų šalyje"

Beje, moteris, auginanti šiuos naujazelandietiškus stebukliukus, Imunologijos institute prižiūri peles. Siurealus darbas.

Kauno tinklai

2005-06-03T07:05:09Z

Prie Žilinsko galerijos:

]]>

Kauno tinklai (Vilnius)

2005-06-02T18:29:11Z

Aptiko Gryn:

Linkas: Saulėtekio alėja 9, antras aukštas, koridoriaus siena šalia
Komunikacijos ir Teisės fak. bibliotekos.

]]>

Kauno tinklai (Vilnius)

2005-05-22T20:48:12Z

Vilnius. Goštauto 8.

]]>

Kauno tinklai

2005-04-21T17:27:02Z

KTU Statybos rūmuose:

]]>

Kauno tinklai

2005-04-19T20:16:59Z

Baranausko ir Saulės gatvių kampas:

]]>

Kauno tinklai

2005-04-16T21:34:26Z

Laisvės alėjoje:

]]>

Sunaikintas linkas prie "Skalsos":

Kauno tinklai

2005-04-15T18:51:49Z

M. Riomerio g. 23 laiptinėje, ant šiluminio mazgo durų.

]]> K. Baršausko ir R. Kalantos gatvių sandūra, po geležinkelio tiltu.

Kauno tinklai

2005-04-15T10:02:28Z

Nuo ko viskas prasidėjo:

]]>

Viešoji poezija Kauno tinkluose

2005-04-14T19:51:10Z

Kas dar žiemą šildė, pavasarį visai moliu išvėso. Todėl su saulute bei žaluma visokia... O taip pat pirmomis musėmis – iš virtualybės ėmėme lįsti į orą, demonstruodami vitaminų trūkumą ir pubertatinį neprisitaikymą prie poetinio klimato. Zelčiūčių ir Palilionių salionuose dairosi piktos moteriškės ir šnypščia gražiu “ŠŠŠŠ! Čia – poezija!” O ar kas ginčytų, kad š? Net Marčėnas, įsivyniojęs į šaliką, braukia ašarą, o Kajokas nepergali vaikystės prisiminimų, kai vogė kalytę (variantai: katytę, pelytę, Drungytę), kad išskrostų draugiškame jauname kolektyve. Iš paskos seka vora mosuojančių lazdomis, ramentais ir onkologinio skyriaus štempeliais. Tada knygynų darbuotojai kukliai slepia Palec ar Perednytės opusus ir raudonuoja, užklausti apie Černiauskaitę.

]]> Mums gi, nepritapėliams, yra plačios tinklaratūros perspektyvos, su vėžiniu peraugimu į elektroninę makulatūrą. Kas išturėtų tokią kančią pavasarį? Todėl oficialiai deklaruoju kibererdvės postūmį į šlapiąją realybę. Gerai pagalvojus, Kaunas – ir taip virtualus objektas: apie jo egzistavimą galima sužinoti tik už miesto ribų. O taip – gyveni sau ir gyveni, nei trijų juostelių, anei šnektos.

Nauja erdvė nereikalauja naujų gebėjimų. Nebent fetišistai, per daug prisirišę prie savų avatarų, galėtų pasisaugoti eidami per gatvę. Žinia, žodis turi ypatybę tapti kūnu. O pakol kas patys įkūniję jį į retą ženklų tinklą, kabinkime salionuose, viešuose forumuose ir naujienų grupėse. Ir dalinkimės nuorodomis, vadinas, link’inkimės, pakol jauni esam.

Pirmieji Kauno erdvių linkai atskriejo iš NEDŽIOVINTŲ EILĖRAŠČIŲ SKYRIAUS “SEILIOKIS DRĄSIAI”. Eilėraščiai platinami instant messengeriais (siūloma naudotis būdelėmis prie veterinarijos vaistinės, pateikiu ir nuorodą – Vilniaus gatvė), taip pat randami Ožeškienės stotelės bei KTU Statybos rūmų forumuose. Besidomintys kviečiami ateiti į http://www.livejournal.com/community/browse_kaunas/ skverą, kur vietiniai bačkos filosofai skelbia naujus linkus bei pasakoja įspūdžius neišgalintiems prisijungti prie tinklo.

Moterų solidarumas

2005-03-09T12:35:51Z

Su kovo 8-ąja sveikino negausiai. Gal kad atkakliai sirgau namie. Vis dėlto šiokios tokios tendencijos išryškėjo. Stebina: daugiausiai sveikino kitos moteriškės. Vyrukai atsipirko viena kita fraze ar tulpe. Moteriškės rėžė kalbas. Ganėtinai agresyviai. Ne, nemeluosiu, kad agresija man neimponuoja. Tačiau pakvipo revoliucijom. Perspėju: ant barikadų nelipsiu. Juolab, feminizmas - ne man. Aš vienodai nemėgstu ir vyrų, ir moterų.

Iš sveikinimų:

Sesulė rašo:
"Так что, девочки, каждый год 8 марта – наш день. Не позволим коварным самцам затыкать нам рты пошлыми букетиками и конфетками! Женское право голоса куплено веками молчания! Так воспользуемся же им хоть раз в год наравне с оперными дивами, чтобы высказать все накопившееся в нашей безбрежной, всеобъемлющей, все понимающей и все прощающей женской душе. Оркестр, туш!.."
Daugiau - http://www.livejournal.com/users/chudo_vische/49598.html

Mama SMSina:
"Tik palaikydamos viena kitą, mes sugebėsime atsikovoti geresnes pozicijas gyvenime, galėsim įsigyti norimas profesijas, užimti postus valdžioje, priiminėti mums palankesnius įstatymus, atsilaikyti prieš vyrų dominavimą visose gyvenimo srityse. Už mūsų visų, sijonuotų, vienybę!" Ir dar priduria, kad "Pergalė bus mūsų!"

Galų gale atsiliepia ir sibirietė mano buvusi kambariokė:
"С днем Клары и Розы! За женщин и революцию! За феминизацию и партизанизацию!"