Tiesiog seni eiliai
Viskas kartojasi, tekstai irgi. Keli seni, kuriuos reikia iškabinti čia:
32 valandos
Mobilus zyzia Grygą.
Aš
ne
darbe.
Pritardami pirštų sąnarėliai
trakšteli ir išnyra -
tokia vonios kambario proza.
O poezija -
kad anemikė,
ar kad vanduo užpildo nosį ir burną.
N E A G O T A
Ne, nežaizdota tavo oda, Agota,
Kinivarpų nesugraužta,
Kandžių nesukapota,
Ir ne tave ten, maišu užklotą, laidoja.
Tu
Siuvi po miestą savų ieškodama,
O mašalai grūda čiulkinį,
Mašalai vestuvėse groja.
Buda Jonas
Namo taip ir nepastatė, darbą metė.
Sako, jam stuktelėjo ar susisuko –
iš pradžių gėrė, verkė, snargliavosi,
kaukė pagal gitarą;
vėliau paliko viską žmonai ir dukrai,
išėjo sargu į katilinę.
Net laikraščiai rašė,
mat didelis buvo viršininkas.
Tuomet jį ėmė lankyti eurobudistai,
bet jis nekalbėjo,
tik spjaudė ant grindų
ir keikės panosėje.
Eurobudistai liūdni eidavo sau.
Galų gale visi jį pamiršo.
Tada – pliaukšt! – ir susivėrė erdvė.