Ne, verčiau pradėsiu kitaip. Ak, ir tu mėgsti konstruoti kosmologijas! Tada šeki naują dėlionę. Dalelių – 360, tik jos iš skirtingų dėžučių. Va tos, spalvingesnės, tai iš „Rusų liaudies pasakos. Penki paveikslėliai“, o gelsvosios – iš senos dėželės su nesuprantamais hieroglifais. Dar paberta niūrių skandinaviškų ir išblukusių angliškų, ir dar kažkokių, ir dar... Bet visos atspaustos ant ekologiškai perdirbto švediško popieriaus, todėl nebijodamas imkis darbo. Dėdė Pelevinas pasistengė, kad tu turėtum malonų užsiėmimą lietingą lietuviškos žiemos popietę.

        „Šventojoje vilkolakio knygoje“ pasakojama Rusijoje gyvenančios Kinijos lapės A Chuli istorija. Gražuolė A – labai gerai išsilaikiusi pusantro tūkstančio metų paauglė, sostinės viešbučiuose aptarnaujanti pedofilus. Ir viskas būtų gerai, jei ne specialiosios tarnybos... Tęsti? Ne, geriau pats perskaityk ingredientus ir paskaičiuok kalorijas.

        Ne, „Šventoji knyga“ – tai ne vien anekdotas. Anekdotui nereikalingas toks platus pasaulis. Dėlionė iš religijų kąsnelių ir kvazifilosofinių ar sofistinių pasvarstymų virsta įrankiu, turinčiu praktinį taikymą. Ne vien romano pasaulis, bet ir koks kitas reiškinys gali būti kritiškai apžvelgtas per duotą prizmę. O jei dar pamėginsi panaudoti ir kitas kosmologijas... Būtinai padovanok knygą savo draugui sektantui!

Виктор Пелевин. «Священная книга оборотня».
Leidykla: ЭКСМО.
Leidimo metai: 2004.
Puslapių skaičius: 384.
Panašios knygos: Viktoras Pelevinas. „Čiapajevas ir Pustota“, Viktoras Pelevinas. „P karta“, Umberto Eko. „Fuko švytuoklė“.

Nepamenu, iš kur ištraukiau paveikslėlį. Jei kas netingi, tegu paieško per "хакнутая реклама".