ramujana

Mes laimėjom: pirmyn toliau!

Kova baigta. Priešas nugalėtas. Telieka džiaugtis ir galutinai perimti naujas vertybes. Gana rezistuoti ir būti pogrindyje. Laikas išeidi į dienos šviesą ir pasirodyti. Ir jie pasirodo: su perkūno griausmu atplasnoja Thunderbird 1.0, šviesos greičiu dauginasi lapiukas-panda FireFox 1.0 ir riaumodamas skinasi sau kelius Mozilla dinozauras.

Mūsų totemai laimėjo. Laimėjome ir mes. Neužilgo ateis ta diena, kai viskas apsivers aukštyn kojomis. Pamatiniai principai, patys savaime išsirutulioję Tinklą sukūrusių asmenybių sąmonėje ir praktiškai realizuoti globalaus Tinklo idėjoje (prigimtinė saviraiškos laisvė ir privatumas) bei OpenSource judėjime (informacija turi būti laisvai prieinama ir bendrai tobulinama bei laisvai keičiamasi), ir toliau drebina korparacinio kapitalizmo bei vyriausybinės sąrangos linijinius ir nepatvarius pamatus. Ateina tinklai. Multishizaquatromegagigaturbo galingi globalūs tinklai. Globalūs mempleksai. Soliaris. Smart Mob’s. Nematomi, tačiau visur esantys ir visur prasiskverbiantys. Nuolat adaptuojantys į išorines sąlygas, nuolat evoliucionuojantys, tobulėjantys, saviorganizuojantys ir sudėtingėjantys. Ir praktiškai nesunaikinami. Galybė visumoje, ko nesimato atskirose dalyse.

Minėtos programos ir yra tinklų produktai. Tarsi savaime susikūrę. Be jokių planų ir terminų. Faktiškai ir be pinigų. Tai socialinio fenomeno, pradėto 1991 metais Linus’o Torvalds’o (Linux), neišvengiama tąsa. Jokios griežtos kontrolės, jokios autokratijos, jokių vadybos guru. Vien tik savaiminis bendradarbiavimas.

Global power at work! Anarchy at work!

Metas dar daugiau išplėsti šiuos principus bei modelį ir padaryti juos kasdieniais. Ir tada hierarchinė valstybės bei korporacijų struktūra natūraliai nebetenka prasmės ir paramos. Ji sugriūna kaip kortų namelis arba išsitaško į šalis kaip “strazdanėlės”.

Pirma, ka galima padaryti, ir kas nereiklauja daug pastangų - pasirūpinti savo, kaip asmenybės tobulėjimu. Ir paprasčiausiai tai padaryti – pasinaudoti minėtų programų kūrimo principo idėja. Mums nereikia laukti, kol vyriausybė apsvarsyts, pataisys, peržiūrės, dar kartą pataisys, patikrins ir patvirtins (arba greičiau atmes, jei seksime jų logika) šią programą ar gausime investicijas iš korporacijinių pelnu suinteresuotų investuotojų. Pagrindinė idėja – svarbūs ir efektyvūs dalykai gali būti pasiekti tiesiogiai bendradarbiaujant individams pagal atvirojo modelio principus. Hakerių open-source modelis turi tapti open-resource, open-community, open-society, open-humanity etc. modeliu. Vienintelis apribojimas yra mūsų pačių vaizduotė.

Išjunk televizorių. Įsijunk kompiuterį (arba geriau savo galvą). Internetas yra efektyvi terpė apjungti jėgas bendram tikslui, o vėliau plačiai skleisti ir vystyti pačią idėją. Jokių vyriausybių, jokių korporacijų. Na, o įgudus “virtualioje” erdvėje – pirmyn į “realybę” (arba atvirkščiai)!

Tad reikia mokytis. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis ;) Tačiau reikia efektyviai mokytis – esami metodai pasene ir neefektyvūs. Mes turime susikurti savo metodus, savo Tinklo Akademiją (kaip tai vadina Pekka Himanen knygoje “Hacker ethic”) kurioje visa mokymosi medžiaga būtų kiekvienam laisvai prieinama naudoti, kritikuoti ir plėtoti. Tobulindamas esamą medžiagą naujomis linkmėmis individų tinklas nuolat kurs geresnius mokymosi šaltinius sau ir kitiems. Tinklo varomoji jėga ir mazgų motyvacija – individų (tinklo mazgų) aistringas žavėjimasis įvairiais dalykais ir savaiminis atlikto įnašo pripažinimas (tiek išorinis, tiek vidinis). Toks kritiškai-analizuojamasis požiūris į pateikiamos medžiagos turinį, su taisymo ir pagerinimo intencija – noras padaryti kažką geresnio ir naudingesnio – yra kur kas efektyvesnis nei tradicinis “perskaitymas”, “iškalimas” ir “atsiskaitymas”. Tinklo Akademijoje sukuriama daugialypė kūrybinė terpė, naudinga tiek pradedančiajam, tiek labiau pažengusiam, kadangi išnyksta skirtumas tarp jų. Pradedantysis iš karto tampa besimokančiu tyrinėtoju. Mazgai mokosi vieni iš kitų. Kiekvienas individualus išmokimas savaime praturtina kitus. Kažkas yra pridedama į bendrą “katilą”. Kuomet medžiaga tobulinama ir plėtojama naujomis kryptimis, atsiranda naujos, alternatyvios ir konkuruojančios versijos. Darwin at work!

Tai radikaliai skiriasi nuo tradicinės (uždaros ir linijinės) sistemos, kur kiekvienas pradeda nuo pradžių, kraunasi abėjotinos vertės “pagrindus”, laiko izoliuotus nuo kitų egzaminus, bijo konkurencijos ir nepraturtėja kitų įžvalgumo ar naujumo dėka. Ir galiausiai dėstytojas išmeta šiuos individualius požiūrius ir nuomones į šiukšliadėžę. Tai toks pat absurdas, jei tarkim, vienos kartos tyrinėtojai išmestų savo sukauptas žinias ir leistų sekančiai kartais pradėti nuo nulio.

Na, ir vakaro vinis : WIKIPEDIA [www.wikipedia.org] – laisvoji enciklopedija. Tai faktiškai visa tai, kas buvo aprašyta anksčiau “at work”. Milžiniškas besivystantis daugiakalbis tinklas, kur kiekvienas gali laisvai mokytis, kurti, tobulinti ir mėgautis tuo. Tai WIKI principas. Dar daugiau, yra seseriniai projektai, tokie pat dinamiški [žr. URL apačioje].

Mes dar kartą laimėjome. Kitaip ir būt negalėjo. Pirmyn toliau!