Skaitau „mažmožių dievą“ – kaip jau sakiau, tai, ko reikia, arba tiktu prie Esančios Būsenos, visada prisistato laiku. Taip pat prie konkrečiakryptės muzikos pripratusiai galvai groja ‚the books‘ – drąsiai karpo smuiko fragmentus, gitaros garsus, įpina super šviežiai skambantį vokalą su vakarinėm melodijom, kartais minimaliais akordais, tylos, sintetikos, džeržgimo garsais, tradiciniams minimal techno būdingais tiksėjimais ir dar visokiais. Skamba visai paprastai. Skaitau, klausau ir galvoju, ką pasakočiau psichologui, jei tokį turėčiau. Netgi tokiame individualiame dalyke, kaip galva atsiranda tarpininkai (draugė sakė, kad paskaitoje jai dėstė apie tarpininkus ir postmodernizmą). Sau aiškiai nepasakau savo problemų. ne, bendrai, nemoku jų spręsti. Nors ir toji galva nėra jau tokia mažai užimanti vietos ir izoliuota. Izoliaciją ir šitas blogas ardo.
O šita vieta tai gana įdomi, tikriausiai dėl to mažai čia rašau. Vieta, kurioje vienas žingsnis iki ekshibicionizmo.
10 balų skiriu kažkada bloge regėtai minčiai, kad gyvename vaizdų amžiuje (mic bene?)