opit

Kazkaip gaunasi, kad jau antrą dieną rytais šlaistausi po vilnių, ir tikrai, jis man daug labiau patinka dar neprisigrūdęs žmonių, mokinių, neįšilęs, neįvažiavęs į vėžes. Žvėrynas tuščias, apžiūrinėjam dvarą/būsimą skvotą ir užsiraunam ant apsauginių, klausimas, ar per mokslo metų atidarymą jie ten irgi sėdėjo? Jei taip, mums žiauriai pasisekė. Kava skani. Saulė šviečia.

Apie šventimus. Jau užvakar buvo vienbalsiai nutarta, kad pernelyg daug progu švesti, kad to nedarytumėme, išnaudojom klasioką, kindzmaroulis again ir važiuojam prie dvarionkės, kur vartojom prie beveik gyvos muzikos ir ganėtinai kraupių penkių juodų kačių ant stogo.
Šiandien vieną mačiau prie chatos. Ji gulėjo vidury kelio ir buvo 100% negyva.
Dar užtikom pseudoarabišką kabaką su mtv, kur rūkomos nargilės.
Stadija buvo ganėtinai keista, migdanti ir intelektuali, žemė po kojomis nesitūsino, tik rašėsi ilgi ir siek tiek depresyvūs meilai.

Apie keistumus.
Mane parino, parino, parino, kad kažkas ne taip.
Ta prasme, sutapimų, kačių, šunų, užrašų ant sienų, keistų frazių, keistų žmonių(miegantys studentai trulike, apsikabinę mūsų programines knygas, diedukas, kuris buvo kažko užvartojęs ir jam žemė apsivertė 90 laipsnių kampu ir atsidefokusavo, jis bandė atsistoti ant daugiaaukščio sienos, bobutės karikatūriškais veidais, bandančios atžymėti bilietą ir kišančios jį į avarinį stabdį, bičeliai, kurie prieina ir nei iš šio, nei iš to kviečia kažkur tranzuoti, keisti vaikai, kurie laksto įdomiomis trajektorijomis, kelios nėščios moterys, viena po kitos, panašiais veidais.) kasdien pastebiu vis daugiau, bet nebaisu.
ko gero, tai, dėl ko mes šiurpstam, yra tikras miestas, tikra realybė, kurią, ar tik ne Baumanas rašė, dabar spraudžia į rėmus, daro svetimą mums, verčia nuspėjama, verčia vienoda visuose miestuose, visose šalyse. Daug baisiau tada, kada žiūri, ir niekas nebestebina, kada viskas jau matyta ir nuspėjama, kada visi tie diedukai/žmogiukai yra suklasifikuoti, turi savo vaidmenis, savo programas, kada viskas kartojasi ir nėra kur pasislėpti nei bėgti. (hl'o sekta sako: pasaulį valdo chaosas ir tai yra zjb).
dienos klausimas: ar išlaikytume fizikos egzaminą, jei prieš jį užėstume lsd?

"O tai ka, tu nori pasakyt, kad ash patripinsiu, eisiu i darba ir ten zhiuresiu i mirusiu kursoriu veles?!"
Lipu ant kojos ir baksnoju alkunem. Aukletoja uzh nugaros. "gerai, kad normaliais zhodziais nesakem". Irgi zhaidimo dalis.

Kaip media daro itaka jaunimui: Sh. atenuose cesnako poveikis lyginamas su musmiriu ir kliju. Per pertrauka sedim shtabe ir ryjam cesnaka su duona. "O jei cia metaforishkai buvo?".
Pasireishke tik neiprastas susikaupimas per matematika. Ir kvapas, zhinoma.

Rashysim e-maila siaures atenams ir klausim, kas ne taip.

Nemaniau, kad taip isheis.
Siandien darem fizikos experimentus su senus konstruktorius primenanciais agregatais-varikliuku, daug gyvu laidu, kurie nusigrauzdavo sau galvas, voltmetru ir ampermetru, kuriu rodykles tusindavosi ir del to gavosi krushmatu karalyste. Kabeliu, kuris pavirto bosine gitara ir smagiai grojo, kol tesem pokalbi apie tripus.
per langa nushliauzem iki medios, pakeliui padarem gladiatoriu kautynes ir ishvedem teorija, kad kojos sausos, todel revoliucija rytoj, o shokiai siandien...ir viskas uzsibaige tuom, kad sedejom Tame kieme ir rankose laikem bobelines pleksne ir gerem uz einsteina.
Ateityje-reliatyviniai kokteiliai.
Pats keisciausias dalykas buvo absoliuciai nekatinishkas katinas, uzsiropshtes mums ant keliu ir ziurejes i atverstus fizikos sasiuvinius labai protingom akim. Pashertas sokoloadu, nuejo uzsikast musem.Ir kazkaip vel keisti gyvunai, keisti sapnai, keista sauleta stadija.
Mokykliniai kompai.

Bet kokia šiandien hl'iška diena buvo. Visais atžvilgiais.
Viskas prasidėjo jau tradicinėmis tampančiomis rytinėmis virtuvinėmis atrakcijomis kilniais kodiniais pavadinimais "pasidarykime lovį maisto" arba "pradėkime dieną pyragu su bananais ir grietinėle". Bet paskui nuvinguriavo į dyi nargilės projektavimą/gamybą/testavimą/bugo ieškojimą ir užsibaigė tradiciniu bėgimu į autobusą.
Kadangi pamokų skaičius kas savaitę vis mažėja ir mažėja, šiandien, žinoma, buvo vien tik fizika. Hl'as, savaime suprantama. irgi tūsas.
Po to mums savaime pasidarė 2 laisvos valandos, kurias nutarėme turiningai išnaudoti ir atsidūrėme ant suoliuko..su alumi rankose ir daugybe spekuliatyvių teorijų galvose.
Turime pasiteisinimą-daugiau nebuvo, ką veikti.
O visą dieną vainikavo tai, kad rašau "spekuliatyviosios vektorių kriptozoologijos" trečiąją dalį. O keptuvėje tūsinasi Tai.

Alaus eksponentiškai daugėja .
teta google, man ipilkit. Arba ne-teta google, mes jus užpilsim alumi.
Žiemą alus gerti nesveika. Alus turi dar ir tokią savybę-kuo didesnes pauzes darai tarp užvartojimų, tuo skaniau. Paaiškinkit moksliškai.

Jomajo. Dabar kaip ir mano eilÄ— būtų rašyti apie plotą….
Vėlgi, fizikos hl'as savimi apibrėžinėjo hl'iškumo sąvoką…. Kaip ir tarėmės su kolege eiti i infobaltą, bet nuvaziavom kažkur ne ten, ir bastėmes po naujamiestį tyrinėdamos barų skyliš¡kumą…(rekordas-0,5l-2,5lt). Kažkaip užsirovėme ant Eliksyro ir atsitiktinų atsitiktiniausiai ant Dune. Apsipirkom sušiktų kamerų prigrūstoj iki, o tada teko gaivintis karštu vynu ir parinti žmones sms "ką darytum, jei už 15 minučių būtų atominis karas?"
Trūlike ugdom hardcoriškus balso sugebėjimus. Namie juos sukombinuojam su dvibalsiu pianino pratimu ir gaunasi kažkokia efektinga žinia kaimynams 4ą ryto.
Sukompiliavom CrimethInco paskutinį skyrių.
Susikrovėm į krūvą tarybines enciklopedijas ir įsijungėm vidiaką.

Gražu. oldschoolinė fantastika be jokių kompų, su psichodelika(Lynchas, vienok), ornitropteriais, smėlio kirminais. poroj vietoj priminė nine inch nails klipą.
Lūžinėjimai, tai ką gi-einam skersti monstrų. DOOM 2 vis dėlto yra geriausias. Kodai, fun factory-plasma gun, kraujai ir mėsos, "kažkur šūdinai nusikruÅ¡au", o bl, jau 7, trumpam nusmingam. 8ą…-podjom, grikių košė, kava, "kolege, atsiliekam nuo grafiko". Bandom kalbėtis pagal lietuvių kalbos normas, iš pradžių juokinga, po to nebelabai-kada chroniškai nepavyksta ir išeina kažkoks "ta prasme nu jo vis dėlto" košmaras.
Infobaltas korporacinis ir nesvetingas. bet nusitręšiau atidarytuvą, ir šiaip smagu buvo klausytis išsipisinėjimų "ar tiesa, kad lietuvos mokyklose įdiegs open source'ą…?"-blondinė gūžčioja, maždaug("juk suprantate, man tokie dalykai tamsus miškas").
susiveikiam chaliavnos kavos važiuojam skambina nėra pamokų šiandien a nu jo blet o mes ir taip nemiegojom ir nevalgėm ir gėrėm ir sniego nenukasėm o žadėjom

Šiandien apsukos lėtėja, lėtėja, dideliai ilga ir chujova diena pirrrmadienis, kai reikia viską stumti nuo savęs, o tai vistiek užgriūva.
bet fizika anyway zjb, tema ta, kurią prieš n metų perskaičiau savo noru.
Out out out, medyje už nasrų kabo šuo, sukasi/spardosi/kaukia/mekena.
tiesinam sulinkusias samones.
ak taip, ir uz kamiu juk reikia išgerti.
ir už gruzijos revoliuciją.
viskas susivynioja į vatą, toks daniškas/norvegiškas minkštumas ir švelnumas - karštas vynas, socialinė gerovė, visi aprūpinti ir laimingi - trumpai net sniego užsinori.
Aš juk totaliai išpindėjusi.

Galvojom daryti kavos takeoverį, bet vyniojasi link odės nikotinui.
diedukas mėgaujasi
visokie gudrūs skillsai, gendalfiški žiedai etc. Reikės išmokti. Kada nors, kai užaugsiu, būsiu dar labiau išpindėjusi fizikė, rūkysiu balkone ir pūsiu burbulus apačioje vaikščiojantiems hobitams snukiuosna.

Ne, pirmadienį devintą ryto dar neteko gerti. vasara nesiskaito.
Net statybininkai apsiriboja kava.
Fizikos laboratoriniai geriausiai rašosi juos užsigeriant kokteiliais ir kuriant vis naujus verbalinius konstruktus, kol nuvarau kolegę į informatikos pamoką.
šviečia kažkas panašaus į saulę, einam kampais, kad nematytų pedagogai, katiniškai slidinėjam ant ledo.
gaunu accountą mokyklos serveryje ir žiūriu į žalias raides.
sinusoidė persirito į teigiamą pusę, galbūt čia praeitų pamaldų įtaka -
viskas lengva ir juokinga, ne px, o siaip gražu. jei niekas nesugadins dienos.

bilietas, žmonės, dūmai, grumdymasis, kojų mindymas, ikonos, padarai, tarnybinis alus, arbata, garsas, nykštukai ir elfai, alkūnės, sūkurys, srovė išneša, plaukai, žiebtuvėliai, kuprinėj daužosi trys puodeliai, kitų alaus buteliai, šviesa išsijungia, pagrobimas, vitebsko institutas, dūmai, arbata, liaudies dainos, julius janonis, karštų peilių kulinarija, batų raišteliai, knygų skaitymas, keturios ryto, devynios ryto, tampo už plaukų:"ar tu Vaidas?"
Tokios tat buvo kalėdinės mišios.

Jos buvo trys, tokios chrestomatinės harpijos su kailiniais, aukso imitacijos auskarais, ilgais lakuotais nagais, perlamutriniais šešėliais po siūliniais antakiais ir aukštakulniais beabejo. Tokios kavos aparatų fėjos.
Jos stovėjo eilėje už mūsų ir šnekėjo. Apie homoseksualistų santuokas. (Ši tema kažkaip labai eskaluojasi ir mūsų etikos pamokose, mes į jas sėkmingai nevaikštom, bet vis dėlto).
""jaunoji" su balta suknele, "Jis" su kaklaraiščiu raudonais langiukais.."
-"Bet tai čia grynai iš išpindėjimo, turi pinigų, neturi ką veikt.."
Po to jos mėsinėjo kaimynę.
O po to mes ėjom pirkt alaus.

Ir ko dabar norėčiau užvis labiausiai, tai būti toj milijoną metų nepasiektoj sunkaus girtumo stadijoj, taip, kad viskas būtų absoliučiai pojebat', įskaitant visus pasaulio integralus, universitetus, googlėje nesančius niliūno eilėraščius, kuriuos reikia išsiverst iš anglų vėl į lietuvių kalbą, ir visus rytus kartu paėmus, ir mokyklą, ir papeikimus, ir pinigus, ir darbą, ir visas blondines ir visus matavimo vienetus ir visas visas kultūringas diskusijas ir visą gudrų meną.
Ir kai turėsim barą, ten bus didelė knyga, kur kiekvienas parašys po sakinį. Perskaityt bus galima tik tada, kai mus užlankstys.

Viena bjaurybe liko mažiau.
Šianakt miegojau gal tris valandas, temperatūrą matuotis bijau, balso nėra, iš ryto truputį romo ir pirmyn.
Prie gretimo kabineto krykščia susiparinusios mergaitės, "kaip aš bijau", "aš tikrai neišlaikysiu", ane.
10 minučių plepalo apie marazmatinę literatūrą. Kažkaip.
O tada viskas, mama, man atostogos, mama, man dar labiau pochuj, negu vakar, 100 kilometrų ir aš vėl toks vaikas, kurį reikia išverst iš lovos ir paguldyt vakare.

nejaugi reikia atsakančiai prisišnioti, kad pakeliui į namus pamatyčiau visokias smulkmenas - pušis po tuberkulioznikų langais, atitirpstančius byčokus/šunšūdžius, triaukštį kelio ženklą, raudonas lemputes, lėktuvo ūžimą, keturis paukščius.
Aha, identity chujentity - apie subkultūras ir įvaizdį.
Weird.
Reiškia, kai snuky yra metalo, iškart diametraliai pasikeičia aplinkinių požiūris. Nebegera mergaitė. Px, kad vietą užleidžiu ir šiaip esu generally good šią savaitę.
Bet užtat yra_pretekstas pabazarint su kažkokiom auskaruotom/našyvkiuotom mergičkom troleibuse. Apie trance tūsus, žolę/grybukus, įdomius žmones, transcendence. Image, blia. Reikia kažkokio kabliuko, kad prieit ir paduot flyerį, pvz.

Pastarojo neblaivo meto kulinariniai atradimai, aka neklausykime virimo manualu ir gerai zinanciu tetu:

• datules+pienas, ir i mikrobange. skanu visada, persalus pries miega ypac.


• imbiero sakni idet i verdanti vandeni su cukrumi, pavirt ir isdziovint. dziovinimui visada pritruksta plionkes.


• i balta pizoniska vyna ipilt kokios nors trauktines, ji graziai teliuskuojasi ziurint pro stikline i pasauli-

jobani windowsai, atsipiskit nuo mano passwordu.

Einant pro Mokslininkų namą, tautinių spalvų lemputės ant savivaldybės ar chren žino ko transformuojasi į daug jamaikietiško kolorito mažyyyčių kanapių lapelių.

Katiba sako:
"Gerti, kai šiaip viskas užpisa, yra žalingas įprotis."
Aha, jo. Blogis kvadratu.
Bet kada dienos darbas padarytas, ir liko tik saldžioji dalis, kuri yra optional ir susideda iš visokio gaidinimo, tada butelis alaus po darbo gėris eksponentiškai.
Visos parkės kažkur giliai vidinėj kišenėj ir giliai rytoj, paskambina mama ir net neužuodžia.

Yes.
O dabar atiduokit alu ir as einu blogint.
As girto amziaus paaugle, i kuria bado kibernetiniais pirstais.
(cia apie linkus ir blogrolla).
Ipareigoja.
katik pataikiau ve i galva, o jis man ne. tai kas visgi girtesnis?
ka????????
wyndobzu langelis uzsidare(Copyright katiba) ir numire(C nzn kas, gal as? kuri as?).

Manipuliatorė duomenais opit šiandien gyvena gerai kubu, nes pavasaris, blaivybė ir ji irgi gavo pinigo.
Pinigas tačiau nebuvo prašvaistytas ir pragertas, kaip praeitą sykį, pinigą atidėjau nuosavo stogo turėjimo laikams.
Kada turėsiu savo stogą, ten bus achujenas unikalus bardakas;
teorinėj tvarkoj bus tik kompas ir kompaktai.
Tada galėsiu alų laikyt šaldytuve, o rūkyt virtuvėj, gamintis daug zjb maisto ir pakviest naktinių svečių, ir nebeskambint, kada pareisiu, ir šiaip bus gerai, ir nebereikės kasdien chujarint to snieguoto kilometro.
galima pamanyt, kad taip ir bus :)

„Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į supantį pasaulį ir išsiaiškinti, kodėl aplink mus vyksta tai, kas vyksta. Šiuo atžvilgiu galima sakyti, kad kiekvienas, bare užsisakęs „Guinness“ bokalą, kažkuria prasme yra mokslininkas“, sakė A.Alexanderis.

Užpyliau žmogui alaus ant galvos
o po to atsilaužiau didelį gabalą batono ir išėjau lauk.
Tiltas, upė, ledo gabalai, vanduo lekia kažkokiu keistu greičiu, suneša mažas smėlio bangeles po kojomis. Šnypščia. Mirga oranžine šviesa. Atspindi šviesoforus. Baigia užpilti krantinę.
Tokiom naktim laksto ir stūgauja Golemas.
Gatvėse potencialūs mėsgaliai, krantinė panyra, užlipu aukštyn, degalinė, žalias brudas, kurio nx nebenoriu gert.
Kitas tiltas, einu per, Hobitonas-Antakalnis minga, nebegersiu nebeeisiu, px, troleibusas, sintetinės lialios ir užtinę stoned čiūvai, ką, vienuolika? Mažas žalsvas langelis tamsoje sako, kad jo.
Ir davaj paskutinis blogas šią savaitę.
We have only choice.

benamis mentolis sake, kad tai vienintelis geras dalykas is nato.
vakar su cioce perzengem "iki" slenksti, atsikimsom alu ir ziurejom, kaip dumais apsinesa ir susprogineja zvaigzdetas uzupio dangus.
ai, dar sampano gausim, ot dziaugsmas.
psssst.

Vakar vėl plėšiau kišenes svetima geležim ir lojau ant bičų, kurie norėjo įeiti užsiantspaudavę bybius, man tai kas, bet neoriginalu.
Katiba vis rėkavo "Aš noriu antro!", blaivybės prieš egzaminus principai sugriuvo nx, gavom dovanų trofėjinį peilį trafaretams, aiškinau dyrikui, kaip jis yra ir banga, ir dalelė tuo pačiu metu, ir kaip lietuvių kalba yra esmė, bet lietuvių kalba yra px.
Viskas išsirišo į tai, kad namo vežęs asmuo pasakė "aš vienuoliktokas, apsipūtęs ir be teisių", pridėjus mano neblaivumą bei katibos empirines vairavimo žinias, gavosi kažkoks darinys, kuris mane visgi namo parvežė.
Metodas Opit.antGrindų() yra ganėtinai retas, gal visgi reikėjo ką nors valgyt vakar, visiškas suspangimas.
Penktą prabundu, švinta, pakilo vėjas, kliegia paukščiai, priminė, kad vistiek galų gale šakės.
O vat šiandien nuėjau ir prismaugiau reliatyvumą/optiką, nuospangis jautės, bet nelabai, ir ką - easy.
Kas yra juodosios skylės centras, ble? :)

ir 555.
vilnius - nida - klaipėda - palanga - kaunas - vilnius, 180 km/h, buteliukas idealiai atitinka delno formą, molas naktį - mėlynas švyturiukas, esminis kolega suka jointą, veidas rūpestingas kaip per fizikos laboratorinį, tikra nargilė, mes - būsimieji studentijos juoduliai, ergo, geriam juodųjų studentų degtinę, tikra naktis, tikra jūra, noutas prieš miegą, pažadina tikros širšės, katiba visiems kepa kiaušinienę ir mikliai sustabdo mašiną iki klaipėdos.
valkiojamės ir tingim, pamatom kosmines statybas palangoj, atlieku kleptomaniškas apeigas, daktariokų tūsas pas ciniką, kurio metu profesorka opit diagnozavo šizofreniją visiems besimokantiems chatbotams, o pacientė katiba ryte išvirė dieviškos kavos po kominio miego.
klaipėdos žiedas suėda valandą laiko, kaune ėdam mes, eksploatuojam razor nargilę, surandu, kur įsijungia šviesa, dar užgeriam alaus, padavėja: "bet juk jūs 1985-ųjų, o parduot galiu nuo 1986", gera grįžti.
čia grynai tam, kad prisiminčiau.

kas yra gerai, kai visa kita blogai:
susivynioju lovoj į kalną patalo, atsinešu alaus, duonos ir skaitau idoru.
ha, už kokio nors cyber entity visai mielai ištekėčiau, o ką.

gavau šiandien labai vežančią knyžkę, alco-oriented: "DRINK: a Social History of America".
viename smagiausių skyrių pasakoja apie tai, kaip moteriškės kovojo dėl teisės vaikščioti po kabakus. O dėl šios citatos sau atleidau važiavimą Antakalnio g. skiriamaja juosta:
"when I was a boy, girls of their upbringing weren't allowed to move a step without chaperones or personal maids, and a spoonful of eggnog on New Year's Day was the extent of their drinking. Now they stand up at the bar and order whiskey sours like seasoned cannoneers."

čia kažkurią dieną su kolegomis diskutavom, kas tai/kaip tai pasidaryti, išknisau kažkur autentišką algoritmą:
- 1 kg džiovintos duonos pakepinti, kol pageltonuos, užplikyti 10l verdančio vandens, įdėti šiek tiek mėtų. po 24 val. perkošti, suberti 800g cukraus, 40g su cukrum ištrintų mielių, išmaišyti ir laikyti šiltoje vietoje. pastoviai nugraibyti putas, kiek parūgus, supilstyti į butelius, įmesti po keletą razinų, gerai užkišt, kitą dieną galima gerti, raugalas gali stovėti apie du mėnesius.
...nors manęs gira visiškai nepriot - šitai vilioja kur kas labiau :)

dar būna milijonas gražių dalykų, iš tiesų tai prasidėjo nuo ketvirtadienio vakaro, kai dvi kontorinės žiurkės gavo avansą ir be galo laimingos nuėjo valgyti kažin kokių Baisiai Pižoniškų Desertų.
ryte spjaudėm vyšnių kauliukus ant žmonių.
penktadienį iš kontoros išlindau jau mildly high, kai ėjau pirmą kartą, razjebošinau ir taip profesinio futbolo sutrankytą kojūkę, išsisuko kažkas, ėėė, mobiliakas, prisimenu pusiaukelėj, antras atsisveikinimas, o tada Trečias pagal Piktumą Budėtojas, kurį seniai buvau suklasifikavus su visom iš to sekančiom išankstinėm nuostatom, pasiveda mane prie lango ir sako "žiūrėk, koks jazminų krūmas žydi, kur kitur tokį pamatysi", susileidžiu, kažkur, prezidentūra, trulikai, klyksmai, gresia alus, užtat žinau, kur vln kaljanai po 9 lt, tik kad dabar nebereikia.
ryte nunešu degtinės likučius kam pažadėta, paroda, turgely nusiperku savo orwellą už litą, kažkurią tai coelho pakazūchą už tiek pat ir Kompaktą už šešis, ai, jei nepatiks, studenčiokų porelė norėjo perpirkt vistiek :)
"važiuojam?" nevažiuojam, "tai sustok, užgesink variklį ir vėl užvesk, gal pasitaisys, galim dar visi išlipt dėl efekto", išlendu į pievą, nemoku tvarkos daryt ir sudėt kur kas reikia, bet žemuoges pelenguoju per du kilometrus, ot ne px, svarbu saujom saldu ir raudona, tada pasibruku knygą po pažastim ir supuosi prie ežero, kuo daugiau vyno geriu, tuo lengviau kalbėt rusiškai :), juodam juodam mieste juodoj juodoj alėjoj juodose juodose kapinėse juodam juodam kape juodam juodam karste guli juodas juodas nabašnikas su baltom
tapkėm, jė! pirmas važiavimas namo išgėrus, krato ant tiek, kad galiniam veidrodėly oranžinis mėnulis patampa ištisine juosta, kur mano akiniai?

kodėl tu manęs nepagimdei buldozeriu? galėčiau su žeme sulygint storos anykščių notarės ofisą.
kita vertus, gal visai nieka tokia, nes turėjau progą nueit į išleistuves pažudyt neuronų. tyliai pakrizenom, kai mus išvadino elitu, paparino apie beribius horizontus ir neišmatuojamas galimybes - nugi nifiga, mes visi jau užprogramuoti ir užsibrėžę, ir tokios kalbos - tai tik plavinėjimas šūduose.
po to - pezalai, tostai, kretinas vedantysis, burbuliukai, nesu butelį pro apsauginį po suknele - pagal visus žanro reikalavimus, kažkam sėdžiu ant kelių ir kalbam apie fiziką, suplėšau vienai klasiokei pėdkelnes besispardydama, su kita einu parūkyt ir klausau skundų, kaip ją užpiso josios asmens sargybiniai, po to jau sunku išsikviesti taksi, o į rakto skylutę pataikyt praktiškai neįmanoma.
Atsibundu ir to momentaliai pasigailiu, kambario sienos nori mane suvalgyti, apmušalų raštai patampa vėžliukais ir ropoja aukštyn, o užuolaidos įgyja trečiąją dimensiją.
užgeriu analginą kava, pažiūriu į markučių kates, apie 17:00 visai atsigaunu ir išsikrapštau lauk, o vakare - bulviniai blynai, klyksmai, butelis vyno, pribaigiamas jau lovoje ir vaikai, 23:30 daužantys į langą ir kaukiantys "mergYna, koks tavo vArdas?"
ne aš čia



ir čia ne aš

šiandien pusę šešių kavinėje "vyšnaitė" švitrigailos gatvėje, prie ševčenkos stotelės einam alaus. ten važiuoja 13, 10 ir 17 troleibusai. ), kadangi:

• katiba yra mano padugniškoji kolegė ir sugėrovė ;
  
• ve - tai ėdrus ir geriau, nei pūkuotukas ;
  
• mic yra jah ambasadorius mūsuose ;
  
• su loading dalijamės gatve ir diagnoze ;
  
• cinikas yra esminis pensinykas ;
  
• st_irgi yra sugėrovas ir gelbėtojas :) ;
  
• mentolis turi pilką striukę, nerealizuotos agresijos ir sprogmenų ;
  
• luddite yra built to grind ir išsišiepęs ;
  
• chp kartais apsireiškia, atneša daug gudrių žodžių ir maisto ;
  
• bezhdzhionka šėrė degtine ir kondensuotu pienu, o xdirtx - kažkokiom nerealiom gardybėm ;
  
• adomas yra šiek tiek tėviškas dėdė antspauduota šikna ;
  
• ingra dabar atsimenu grojančią mocarta(?) ant greenclubo scenos ;
  
• palivalką mačiau kažkada prie soboro, gal net visas 15 sekundžių, ir chroniškai pamirštu įdėt į linkus ;
  
• varga yra bambantis scriptas ;
  
• bomzhe - alkofrontas!
  
• rum įtariu, tas pats ;) ;
  
• levą žinau, aristokratas su brendžio buteliu ;
  
• ramujaną vakar užpelengavau, labai rimtas ;
  
• turandot labai gražiai kalbėjo apie apsireiškimus kažkada žiemą;
  
• spamyourhead ir vaflius man kažkokie panašūs, berods, su ilgais geltonais dredais abu ;
  
• Tamsos Garsus išvadinau apklausų darytoju ;
  

suspangusį rytą yra pralėkt dviračiu reprezentacinėmis gatvėmis, dar nežinant apie šitą negandą, todėl be taisyklių, eismo apribojimų ir atsargumo.
bet šiaip lėta ir karšta, chujova, tiesa, neįpareigojančiai, bet žiūriu į pradėtą laišką ir nesugebu surašyt visų raidžių, kurias reikia, ir susirast kokį padorų net radio bei šiaip kokiais nors būdais s(t)imuliuoti produktyvumą.
nepaisant to, labai miela buvo matyt, kas matėsi, smagu, kad nežinomas tapo žinomu :), o su negalėjusiais vistiek kada nors sudrėkinsim gerkles, eventualiai.
viskas. nx socialumą iki šeštadienio mažiausiai. šiandien neturiu daug žodžių.

kriu
kriu
gražus festivalis. turbūt tas gražumas labiausiai ir užvežė: zjb griuvėsiai, greitas lėkimas paklerusiu golfiuku naktį pro ežerą, o ežere mėnulis, rūkai ir gyviai, ir didele scena, ir žolė po kojom, skanus alus, nes po 4 lt, pirmą kartą mačiau išsišiepusį apsauginį, kuris leidžia sau mėgti tai, kas groja.
5nizza galėjo pasileist fonogramą, iš esmės. nes 100% identiška įrašams, dar nesugalvojau, ar tai labai blogai, ar tiesiog nenuvilia pesimistų.
mignon - reginio prasme geriausia. ne tai, kad nuoširdžiai galima būtų mėgautis, nes labai jau sick, ir tos kaukolės, ir šiaip satan stervos biškį. cirkas suaugusiems?
lyapis trubeckoi - ++.
iš pradžių labai smagiai, po to ėjom su bomzhe ieškot spirito ir prasidėjo meeedliakai, gale vel gerai.
dr.green irgi gerai. ant staliuko šokinėjom :) nors green clube žiūrisi kur kas jaukiau, o garsistui reikia kažką nukapot. ir tie 6m tarp scenos ir žmonių nepriot.
dėkui tiems, kurie iki durų parveždavo, šerdavo, girdydavo ir slėpynes žaidė.

vakar po poros kokteilių apreiškė visų bėdų priežastį:
buvimą "nepagydoma estete, bet iš tų beviltiškai tingiųjų veislės".

labiausiai, aišku, norėčiau šitą ir eksponentiškai naglo supūtovo blogą perleisti per pukomuko mašinytę, kad viskas išsimaišytų ir susidėliotų iš naujo, pagal postmoderno pabaigos teoriją.
pūslė kvėpuoja kitu ritmu, nei grindys, o mano smegenų bangos žydrai vaizduojasi kasandros ekrane - po to ji mirkteli ir apsuka ekraną smegenyse.

ir jau antrą dieną mane apleido passwordų dievybė.

nea, quake'o dar nežaidėm ir kybartų neišsprogdinom.
kol kas spėjom paeiliui sukišti galvas į fakulteto sienoje esančią kvadratinę skylę ir mobiliako šviesoj pamatyti 7 žmogaus ūgio, bet truputį plokštesnius robotus.
kai atplėšėm vinukais užlankstytas nedideles dureles, jie jau buvo išsilakstę, tik gulėjo tuščias starkos butelys.
o pirmadienį - ekspedicija į nedokumentuotą devintąjį aukštą, kas man nežmoniškai primena esminį vaikystės skaitalą.

aš tai nežinau, jūs man pasakykit, kokios čia klasės diagnozė: [nuduoti, kad] daug dirbama, daug tūsinamasi, mažai miegama ir mažai mokomasi.
praeitas savaitgalis nuosekliai turbūt liks galvoj, atsimenu tik nesibaigiantį grupių šėrimą šeštadienį - jaunų ir naglų muskatų, lazerių, vilkų ir nx temų, aptaškau kažkurį dėdytę ėdalu, gaunu daug nemokamo alaus ir degtinės po šuolio, bžžžt, kitą dieną šėrimas reloaded, tik jau malonus ir šeimyniškas, o kur dar besiardantis mic, popierėliai ir tvirtas plungenskas pankrokas.
vakar jau užpiso sapnuoti wikius ir lan'us, tai nėriau į afrikietišką vyną tamsoje lyjant ant gatvės kampo, o po to - į katilą, kai jau px išsipisinėjimai apie amžių, naujus batus ir "kaip nezjb pareiti namo suspardytom kojom", paskui aš nusimetu keturis metus, sugyventinė - kokius šešis ir apačioj krizenam iš pagal daunų sistemą ir sportą strikinėjančio klubinio jaunimo. namo? jo, tik pakeliui užsigriebt alaus iš načnyko ir nusvaigt į visiškus niekus.
o ryte almamater pasako, kad jai manęs šiandien nereikia, ergo, galima važiuot tuščiais troleibusais atgal, susitikt esminį klasioką ir minutei užsilenkt ant apversto kompaktais stalo.

buvau koncerte.
stovėjau už scenos ir žiūrėjau, kaip kuklūs ir перехуйлосрание хуйлоблядищй tampa еблопидокосими сракоуебищями, ir taškosi kraujais ir ašaromis ant atlikėjų, o atlikėjai apreiškia ant kiek mes esam free to do anything we want ir fall down forever and ever ir come onstage brothers and sisters, ir broliai bei seserys taip ir padaro, parėkauja į apleistą mikrofoną ir neikiek nenori nulipt, gi zjb tas ekshibicionizmas. girtai žostkas emocijų apsikeitimas, turbūt ten visi neblogai tempėsi visiškam katarsy, bet dabar suprantu, kodėl pons garsistas būna piktas ir niūrus ir ištisai rūko ;)
smagu buvo nugirdinėt tuoj koncertuosiantį žygį, saugot jį nuo elektros, girtaut su tronu ir dėdytėm, klausyt, ką kliukas sako apie tikrą pankroką, exploitedai oj oj destroy, saugot oranžines lemputes ir sulaukt deniso delikatesų.
po to - ee - kažkaip mif krikštynos, labai staigiai ne savo vietoj, gal nereikėjo pūst? funny rot - flayeriuose užrašyta kaip funny root, nuo to dar juokingiau - mokyklinis rokelis, daug plaukų želė, kaklaraiščiai, bando priversti kažkokią mergaitę nusivilkt viršų, neranda kabelio ir rėžia nerišlias prakalbas apie tai, kaip per kompiuterius nematom tikrų žmonių. labai netikusi grupė.
sc - geriausia buvo, kai žygis per tarpus tarp dainų bandė peiliu atkuporint skardinę giros, ir pusę koncerto laikė tą atlenktą peilį kumštyje šalia venų kaip moderni giltinė, freakcoras na maxe.
"į kairę? į tą kairę, kur į dešinę, ar į tą kairę, kur iš pradžių į dešinę, po to į kairę?"

apturėjau normalią gimtadienio gertynę. su daugybe pažadėtų linkų ir pamirštų pažadų, fizmatinėm kalbom, sėdėjimu ant grindų, plaukų apkepo kepimu, katino virimu, kaklo pjovimu su tualetiniu popierium, sūrio bei ledų vartojimu septintą ryto, kiekvienam kalbantis su savąja sienų plytele ir prasibudimu quake'o košmare. aoeėia.

pavedžiojai mane po blizgančią kalėdinę beprotybę, nes kitaip nebemoku, nes daryt savaime nebeišeina, nes reikia pirkti brangius nereikalingus šūdus, nes Reikia,
ir nusibaigei su visom almamatjtvoju stipendijom kaip tik tada, kai pirkau bratkai hawkingą. nors liko už ką alaus nusipirkt vakare.
kita vertus, mieste mačiau siautėjant daug atgimusių vaikų košmarų. zjb, bent jau tikrovėje.

"stebuklų nebūna. būna gliukai" - atrašinėjau į visus gražius kalėdų sveikinimus. dėl kažkokio tokio gliuko įsidedu 1,5 litro degtinės, miegmaišį ir prožektorių ir lekiu į švediją, lauk iš "kur slėptis per naujuosius metus" beprotybės. off the map, kažkokis miestukas netoli uppsalos, be elektros ir šildymo.
txd, enc ir kiti žinantys žmonės, papasakokit, kas kaip ten :)

ką tikrai parsivežiau:

• fūristų subkultūra: žinau, kur pigiausios natašos, kad yra motelis "europa", o jame dirba olia ir vasia, kad galima inpist po litra ir lekt 800 km uralo keliais iš ryto to neprisimenant, kas yra šaiba ir kodėl lietuviai madride geria nemokamai. taip pat - pas visus daug kabančių daiktų, kinkuojančių galvas šuniukų ir prie stiklo prilipdytų gauruotų gnomų.
  
• ryga - tamsi, juoda ir industrinė. norėčiau ten būti. tramvajus, mikriukai, jah atsiųstas plepus latviukas iš svetimšalių legiono, tiltas ir uostas. miestas be jūros - kažkoks nesusipratimas (tm).
  
• keltas - kai sumoki daug pinigo, nusiperki visiškai tobulą prabangos iliuziją. kai sumoki mažai, matosi visi varikliai ir traukės. vedėjas, automatiškai be pauzių pilantis trim kalbom, girtos lietuvių šeimos, fonograma ir kičas. gaila, kad nematėm būchų paauglių gaujų, buvom visiški lochai lietuviai alkoturistai ir po stalu pylėmės pipirinę į sidrą.
  
• supratau, kas negerai su vakarų europos miestais - jie totaliai užbrandinti. stokholme nėra jokios laisvos vietos, kuri tau nesakytų "mes zjb, pirk". su sugyventiniu radom gliučną aikštę - šalia mango parduotuvės tūsinasi eskimai, azijos vaikai sprogdina bombioškes, mes sėdim ant suoliuko ir geriam troikę ir pezam apie globalizaciją.
  
• osteuropa valdo. osteuropa gali naktį nueiti kalną kilometrų, plauti puodus su šaltu vandeniu iš artezinio šulinio, išgerti daugiausiai, miegoti ne daugiau nei penkias valandas kasnakt visą savaitę ir sugalvoti esminius vakarėlio bajerius. velniškai gerai grįžus.
  
• patiko švedų eco-consciousness, bet jie ten visi labai orūs ir prabangūs ir visada yra savo vietoj. smagiau būti durneliu lietuviu ir lakstyti su kojinėmis, belaukiant kelto.
  
• dvylika valandų iš paldiski į vilnių: draugiškas estukas - ar čia jau išpindėjimas, kai su estais angliškai kalbi?, gabalėlis estijos autostrados, labai respektabilus estas baltu megztinuku iki rygos, aplinkkelis, žopa, už valandos linksmas rūkalius iki bauskės, jebenios ir temsta, lietuviai, mūsiškiai sektantai, smingam, kaunas ir nupigintas autobusas.

pagirios yra šimtą tūkstančių kartų geriau už ligą.
kai esi pagiriota ir lėta, žinai, kad a)pati kalta, b)praeis, c)visos kitos problemos šiuo metu yra neaktualios ir niekur nepabėgs.
kai esi pagiriotas, praeito vakaro istorijos, baikės ir nuotykiai dar plaukioja visai šalia, linksmybės tęsiasi, kitą rytą taip nebebūna.
kai esi ligonis, esi tik tiek, kiek swap memory lieka nuo fizinio kentėjimo - ergo, esi visiška liekana.
tiek šiandien tiesos.

deathmarchas baigiasi ne tada, kai šeštą ryto eini namo po 18 valandų mygelių mygiojimo.
ne tada, kai sudedi paskutinį tašką.
po truputį matai pabaigą, kai eini į degalinę skanumynų, o prieky laukia truputis quake'o ir penktadienio vakaras. kada geri alų su kursioku saulei šviečiant.
pankrokas prasideda lagamino turiniu. nežinau, linksmai groja ir pataiko, bet truputį trūko vakar mėsos ant natų ir sodrumo.
bora, dabar, kai galvoju, turbūt sugrojo viena geresnių koncertų, kiek girdėjau, stipriai ir garsiai, ir ugniuko gitara labai gerai.
dr.green - visiškas uraganas ir makalynė, nulūžęs ant sceno kliukas, kurį mergaitės užkasa po savo veramodos paltukais, trys dūdos, steidždaivingas ant tiek, kad ant grindų norėdamas nenukrisi.
paskui - kabeliai, visiška euforija, kaminas, dasenas ir šokiai! kada niekas neina namo, ir dreduotus vaikiukus reikia kalbinti ateiti į mūsų realybę. pamenu, kad užpuoliau kairių ir reikalavau degtinės :)
o dar paskui lieki ant šaligatvio kaip visiškas 420 kamuolys, nežinantis, į kurią pusę reikia riedėti.

jei akropolis yra dirbk pirk mirk paradigmos kvintesencija, alkopolis turėtų atstovauti dirbk gerk mirk ideologijai.
mačiau nušiurusį načnyką tokiu pavadinimu kažkur prie bialystoko.
mieli sugėrovai, perkam domeną :)

per penktadieninį alaus pagėrimą su kolegomis išgalvojome dar vieną skirtį:
pūtimas - tai grynai mentalinis užsiėmimas ir sąmonės ribų mankšta, o štai alkoholis yra skirtas mėsai ir perėlina būtent ta prasme.

o be to, sportbačiai! alus! saulė! dinozauras, tiltai, vėliavos, elektromagnetiniai laukai, ožiukas, kvantuotos katės, nemiga, šviesa, susmaigstyti vinimis obuoliai, skystas azotas, grindys, grindas, duobutės, dvejinimasis, chalatai, diodai, driežiukas, ampermetro detalės, raidės, saulė ir atėnai ant suoliuko, dviratis! termitynu pavirtęs karalius, tvoras galima perlipti, dubai, formulės, kinas, "vyrai, pagrokit senų gabalų", snargliai, juoda duona, kojos vogimas, usb jungtys, sofa namo kieme, perdegusios kolonėlės, raudonos lemputės, skraidantys balionai, krišnaitai, perdegusios akys, naktinės žinutės, kapitalinės pagirios, dainuojantys profesoriai, gyvuliukai, sirke, vegan valgykla, akiniai, alkis, kabelis, traukiniai, naktys, trajektorijos be ribų, saulėlydžiai, vielinės tvoros, šviesoforai - got the vibes too?

penktadienio vakaras: išriedam iš kontoros lydimi sonic youth.
tamsus koncertas, šmc, į mane įpila alaus, kažkas nori pasivėžinti manaja sidabrine paukšte, paulius kiša po sparnu bokalą -
...šeštadienis, trasa. sukeleivio vienos cigaretės voodoo, sustojęs teisininkas siūlo mums atsiversti į tikrąjį tikėjimą ir per vieną minutę išvaryti alkoholizmo ir narkomanijos demonus, pasidžiaugiam kartu.
pakeliui išsimėtę pankeliai, kaunas, cigaretė, nupušęs fūristas, ten šen, o tada gulim pilvais prieš saulėlydį jūroje ir alų ir pagaliau pramuša. savaitgalis. bim.
pankroko koncerte su vitražiniais langais ir internetu už sienos dar niekad nebuvau, labai gražu, labai respektas :)
po to ateina kairius ir sako "šį kartą degtinės turiu", aha, mašinukai, einam su žmogeliais paukšteliais į načnyką, žygiui neparduoda alaus, vera, delfiniukai, kupranugariai ir salotiniai pirštai, naktinė jūra, į kurią malonu mėtyti juodus objektus ir žiūrėti į žaibus. ir išgerti trečdalį butelio alaus, ir eiti atgal per daug silikono.

šeštadienis, 6 ryto, mažai miego, načnykas, šokolado, trasa.

pasvalys, pereinam sieną, baikeriai: mane automatiškai nurašo ir sako sukeleiviui: "važiuoji su boba? aš su trim":

lekia į sezono atidarymą rygoj, vaišina grants viskiu, meta kamštelį pro langą - "antras butelys".
aplinkkelis, salaspils, jaukus alaus degustuotojas, kuris prisilenkęs prie radijos klausosi ledo ritulio varžybų ir važiuoja taip, kaip net man atrodo _negalima_.
plavinas, saulė leidžiasi, nieko vidurys ir visiškai tuščias smėlio karjeras šalia didelio gelžkelio tilto. dar truputis, mašinos visiškai išnyksta, tai nusiperkam latviško alaus ir einam į mišką.
visai neblogai, laužo kūrimas ir malkos, išgeri paskutinį butelį pro miegmaišio plyšį ir užsisegi, viršuj - mėnulis, šalia traukiniai ir paukščiai.
6:30, lyja, šalta, nykus latviškas kaimas, paskui dar nykesnis, kolonkė, kavos, šokolado, ir visai netikėtai - zjb latviški pensinykai iki pat siguldos, sako "kaip studentams galiu pasiūlyti alaus", apvežioja po siguldos įdomybes - geriausia yra didelė skylė smėlio sienoj, žiūriu į užrašą ant veidrodėlio: objects in mirror are closer than they appear. magic.

kelias, gastrovoodoo, tas pats rygos aplinkkelis, ta pati didžioji latvijos šiknaskylė bauska.
kažkaip po to namo, greitai ir nebeįdomiai.

...kai važiuoji, nereikia pastoviai persijunginėt iš kanalo į kanalą, iš vienos darbo programos į kitą. nors kiek esi nuoseklus ir gali būti sau. labai gerai nusiplauna digitalinės nuosėdos, kurias pakeičia analoginės kelio dulkės, ir šiaip - verta pakelti šikną vien dėl to, kad pamatytum, koks beviltiškas melas yra vidutinė statistinė masė.

(per mažai) miegoti, (pernelyg neatsakingai) mokytis, išgerti alaus ir pažiūrėt žmonėms į akis. per retai. atgailauti už visus pramiegotus antradienius, už kamštelius kišenėje, už tingius ketvirtadienio rytus.

savaitgalį būna kitaip. tada galima eiti į pankroką, mėtytis ant saulės, dėti antspaudą tyliam berniukui ant sugipsuotos rankos, neskubant atsikelti įdienojus, pralėkti dviračiu, pajusti, kaip praeina galvos skausmas, sutikti žmones, sutikti knygas, gerti alų su prieteliais, truputį pasidrožti sistemą, kad būtų dar geriau, dar ir dar kartą paskaityti himną ir pasirašyti po kiekvienu žodžiu, voliotis ant pievos, budavoti nesąmones iki paryčių -- ant kiek gėris yra meistrauti kokį tai analoginį daiktą, buvau pamiršus, atsikelti neskubant, gerti alų su prieteliais, turėti dar ištisą dieną iki paskutinės minutės --
visada visada visada per trumpai.

ėė, kolegos, kad jūs žinotumėt, kokia esminė vertybė yra važiuoti dviračiu namo po trijų butelių alaus. vis dar tiesiai ir teisingai, bet jau truputi quake'as ir navigacija skolintu žemėlapiu, kur protas žino, kad stabdžiai sudilę, bet rankutės sako "px, sustabdysim", o nugaros smegenys sako, kad vasara, pankrokas ir kompiuteris ir viskas eina ir nauja motyvacija ryte lipt iš lovos, ne tik noras nusimyžt.

blogiausia gero penktadienio vakaro pradžia: tvarstytis koją korporaciniame tualete ir girdėti, kaip atkaukši moteriški kulniukai :)
dviratės. gražiausia buvo stebėti, kaip jie mase atvažiuoja konstitucijos prospektu: vadybininkai su usb raktais ant kaklų, našyvkiuoti pankeliai, mokslinykai, visiškia netikėti realūs žmonės, skeiteriai iš šveicarijos, bedančiai skustagalviai vaikai. imho, labai pavykęs.
įsiprašau pas augį ant štangos iki kaboko, paskui kalvarijų načnykas, kompiuteris, užsiparinu, kad nieko doro nedarau, degalinė ir suoliukas prieš dangoraižius.
labai gerai eiti su prietelium eiti per miestą pribaiginėjant butelį ir parinant apie tai, kad nuorūkas reikia dėtis į kišenę.
penktadienis: visiems tiesiog nuostabu, per liuką išlindę žviegia išsišiepę skustagalviai.
užupio kiemo jazz: ne, nesakau, kad tai blogas renginys, nors pirmieji buvo nuoširdesni ir mažiau rėmėjų pompos. jie ten moka padaryt, kad būtų sklandu ir groovas, bet gaunasi gražių ir sėkmingų licėjaus absolventų masovkė, tokia labai this way. o svaro deklaratyvumas mažumėlę vimdė. galima ir taip, bet smagiau buvo matyt, kad namo mane parveš mechaninė priemonė ir pavargę žmonės.

įsilipti per geležinę tvorą, taškytis, "chlorkė", mojuoti praeinantiems žmogeliukams ir pasijusti zoologijos sodo eksponatais.

darom preparty - ketvirtadienį smaugiu žygį ant ukmergės plento.
paskui buvo negyvas zuikis:



kazino

jaunuoliai odinėmis striukėmis bei ūsiukais, teigę, jog ketvirtadienis yra paskutinė linksmybių diena, ir visos to pasėkmės

paskui mano fotografinės atminties pratęsimas nebeatlaiko, lieka tik nuobiros: raudona šviesa per les istes, kosminis koncertas septintą ryto, tiltelis, 150km/h, medinės grindys, šokiai, the clash, pjuvenos plaukuose, "centriukas, posto Nebėra", maišas, į kurį įlendi ryte ir esi tikra šokanti šiukšlė, cyberpogo, akių kontaktai nemiegotą rytą, koncerto transliavimas per raciją, "geri žmonės gatvėje nesimėto - jie mėtosi gatvėje", dubo pulsavimas miegant, žygis pasiima kirvį ir sako "mano misija - pirtis", dvejos aušros, rastapusryčiai, latviai, futbolas, purvas visur, geruliai jaunuoliai, nuvežę iki pat durų, saragosos bulkos, šuniukai, "emo!, "gavosi", daiktųkrovimosireikėjimasdabar.

maža japoniška mašinytė, susnigę estijos laukai, mėnulis, kažkoks klaikus kniaukiantis prancūziškas electro. teka saulė, ji ten šiauriau kitokia - skaidri ir nešildo, kaip ir šaltis kitoks. žiūriu, kaip uosto darbuotojas važinėja tarnybiniu dviračiu, iš tokio sheer joy, be reikalo. labai gražu.



šiaip, supratau, kad fiziką mokausi ne todėl, kad nustumčiau žmonijos pažinimo ribas dar toliau, o dėl to, kad patinka iš arti matyti, kaip sapnuojamas bendras mūsų visų sapnas apie ateitį. paskui susirašysiu, kokias elektrines avis mačiau ir ką girdėjau, kad neužmirščiau ir būčiau nors kiek pagerėjus, dabar tik toks pusiau vizualinis sąmonės srautas iš užstrigusių akimirkų.

pramoninis špionažas:

labai džiaugiausi pamačius, kaip pasaulinio lygio tyrimų centre mokslininkai vaikšto su naminėmis šlepetėmis.
dar patiko, kaip greitintuvų laboratorijos kompiuterinio padalinio vadovas geria su mumis alų, pasakoja apie savo linuxiniu kompiuterių fermą ir programuoja 30000 eilučių fortranu.
taip pat patiko solaris/openbsd viešieji kompiuterių terminalai.
bėgti tamsoje ilgu mediniu tiltu ir šokti į jūrą, po to bėgti atgal ir jausti prišalančius padus.
po ilgų diskusijų apie romantiką, hedonizmą ir maslovo piramidę atsibundam naktį estijoje ir mus nusiveda prie jūros.
labai gerai buvo sūrūs estiškos maximos agurkėliai po keturių saldumynais ir alkoholiu powered dienų.
tas bendras tech supračius ir tylus sutarimas, kai atsibundi nuo šnekų apie trumparegių akis ir lešių aberaciją, toks apsikeitimas kiekvieno savais gandais ir patirtimi. ko gero, tai ir yra mokslinių konferencijų esmė: prasikrapštyt pro interfeisus ir mediatorius iki gyvų panašių žmonių, nusidžiaugt ir parsinešt kokią naują mintelę namo.
dar -- suomiai turi rimtų problemų su šokių samprata. arba aš turiu, bet visur esantys veidrodiniai rutuliai, girti geekai vilnoniais megztiniais, kurie euforijos apimti šoka ant stalų nusimovę kelnes bei 80-ųjų muzikinis fonas kažką indikuoja.

kai pabosdavo, lįsdavau prasivaikščiot po helsinkį, panašus į stokholmą iki deja vu priepuolių, tik nykesnis. vistiek neblogai, sėdėti stotelėje antrą nakties, triaukšti riešutus, jausti, kaip 75% išblaivėjai ir pavargai kokiu šimtu. nieko tie miestai, kai niekas nesuka dėl tavęs galvos, kita vertus, gaidys tas socialinės gerovės lukštas ir nuosekliai užbrandintos erdvės.

px ta bjaurioji kalėdų pusė, galvojau, gerai, kad atostogos, kad gaunasi išsivyniot beveik be paskutinės minutės pirkinių, ir vis pasitaiko koks nors netikėtas pliusas šiomis dienomis. turbūt ta didžioji metų juoduma praėjo.

"Varpininku dirba kompiuteris, o varpo garsas yra .mp3 formato failas", sako kursiokas.
"žymė "be švino" reiškia tiek pat, kaip gotikinis šriftas ant dėžutės" - sako asemblerio dėstytuvas.

puikus koncertas vakar, kai nebesimali prie durų, o normaliai klausai ir girdi, ir grumdaisi su kitais džiazo gerbėjais ;)
pamenu, kad mačiau 11Y4. su kepure, trumpai ir jau po trečio butelio buvau liovusis vesti statistiką, bet link ir malonu. būna.
dar - puikiai girtas solidus lordas, varęs maksimalią programą prie durų. nors labiau prie gestikuliacijos ir tono jam būtų tikęs cigaras, o ne kasiakas ir original alus ;)
šmc, kaip jau gaunasi po gero koncerto, net nebenoriai ir arogantiškai. bet pamenu diskusiją, kas gi labiau niekas - /dev/null ar void?
a, ir ta soti pilnatvė, kai mielai privalgytum į priekį, bet rimtai nebegali...

užrašas ant sienos sako "šviežiai sutvarkytas fasadas. prašome nepiešti".

dabar galime visi draugiškai susilinkinti ')

tai pradėjau tą vasaros žaidimą "nei vieno savaitgalio mieste".

- nauja marketingo target group - kaumas.

- dvi valandos stovėjimo po lietum prie vilniaus. "čia, manau, dėl tų egzaminų jiems taip". pučiam as a last measure, ties istorija apie apšiktą kalėdų eglutę sustoja,

- krišnaitas nuo garliavos iki cinkiškio, iš kur mus mikliai paima vairuotojas algimantas kliukas. "tai astrologija ir karma - kaip diskelis", hare krišna enter, cigarečiu fabriko žiedas, drageriai, dar kažkas, po kebabą, per vandenį, per mišką.

- naktiniai žvėreliai, ateinantys prie palapinės.

- saulė iš ryto ir jokios komercijos.

- ryte buvo dvi skruzdėlės smėlyje - viena maža ir gyva ir stengėsi kažkur nuropoti, kita didesnė ir nebe tokia gyva, bet ją vėjas vistiek greičiau nešiojo. dar buvo toks vabaliukas neganda, kurs vis apvirsdavo smėlyje, bet atkakliai ropojo į tikslą. evoliucija maloni.

- a, dar buvo lerva, į kurios vystymąsį nesikišau. "dūra, jei guli ant smėlio, tai ir gulėk, tavim pasirūpins natūrali atranka. jei ne tas vieversys, tai kas nors kitas tave sules, jei ne tave - tai tavo vaikus paliubomu sules".

- suslikai kopose.

- daiktai prie jūros - spalvoti orientyrai. mėlynos dėžės, citrinų, obuolių ir ananasų sulčių pakeliai, buteliukas nuodų.

- skirtis tarp apvalių ir pailgų ryžių.

- daug kas yra tokios voverės.

- juodkrantės klebonas, papasakojęs apie 17 neringos briedžių, tris stirnų rūšis bei šernus. šernų buvo daug, kol vienas neįšoko vokietei per langą į mašiną, o kitas atsikando besifotografuojančiam berniukui pimpaliuko.

- px yra tas bendras pasaulio vardiklis, svarbiau - didysis trupmenos brūkšnys :)

- kai kemši ir jauti, kaip valgomas daiktas ar gyvūnas tampa tavo energija ir šiluma.

- "jeigu vemsiu, žinok, man visai patiks, toks bus šventinis vėmimas".

- "gyvenimas mums skolingas nors po vieną nuriedėjimą nuo šitos kopos" - ilgai ilgai riedėti ir pririedėti prie smėlėto kokoso riešuto.

- tuščias degtinės "matrica" butelys, kai jau beveik randame kelią į bazę.

- eiti prie jūros plauti ryžių katiliuko. smėliu, saulėlydyje.

- eiti šlapintis, pasiėmus skėtį. labai elegantskai.

- sutranzavom - du skirtingų konfesijų dvasiškius, ponią vidą nidą, jauną dealerį, kuris mus pavežiojo po kauną įkirsti magės, bet užtat žinau, kur ten yra krišnaitų maisto vieta, į dragus važiuojantį bernioką, forseliuką nuo kauno ("dvi širdys ant šakutės/geltoni akiniai/sudie kvartalai, rajonai, gyvenamieji masyvai/išeisiu gražus"), žemaitį, kuris pašnekėjo apie gaisrą nerijoj ir nurodė apleistą bunkerį, taksistą už dyką, dar du, kurie buvo neįsidėmėtini :).

- visiška analogija. telefonas - tik išmatuoti dvylikai minučių, verdant ryžius.

- ryškus paukščio skrydis tuščiam danguje.

...kam čia pas mane šitiek smėlio?

vakar.
linksmas tuo, kad pankrokas geruoju būdu, px, svarbu kad groja, negarsinti būgnai, privalomi pagėrimai tarp dainų.
linksmi dalykai buvo:

- kurį gabalą grojam?
- "bilekokį".
- ką?
- "bilekoks"!
..any key :)

- juokiausi iš pankroko scenos kaip the new left, kaip gi kitaip gali būti, kai groja grupė "lenino prospektas" ir veikia tokie veikėjai kaip pionierius ir trockis.
trockis vėliau parduotuvėje varė kažkokią programą su apsauginiais, gailėjaus, kad gėriau alaus ir buvo nedrasu prisikišti pilnas kišenes sūrelių.

- absoliučiai didžiąją dalį koncerto prasėdėjau skersai gatvę esančioje aludėje, tai kaip ir nevisai buvau, bet mačiau šį tą:
- šalia kontoros esančios Įstaigos Direktorių, tokį orų, panašų į seann'ą connerį, su juodais antakiais. pankroko koncerte? manau, nebent jei jis yra g tėvas :)
- šveicarų mačiau pabaigą, bet labai patiko vokalistas, manau, iš kapo prisikėlęs bukowskis būtų geriausias apibūdinimas, ir gitaristas hobito frodo veidu.

- kažko ieškojau pankroko tematika šiandien, radau lietuvos grupių katalogą. pasirodo, vienintelė grupė lietuvoje, grojanti electro punk, yra sportas.

gal papunkčiui, nes vistiek neišeina visko prisimint nuosekliai, ne viską ir verta - tik momentus.

po ilgo pusiau buvimo laikotarpio vėl džiaugiuos naktimis ir vilniumi.
jeigu ką, tai jis vis dar pilnas nuotykių.

vakar perskaičiau blogosferoje, kad lietuvoje yra dar bent du žmonės, prisilietę prie lolcode programavimo kalbos grožio. koškos jau nebėra taip juokinga, tačiau programuoti patinka.
trys ir daugiau - tai jau nebe dialogas virtuvėje, tai jau lolcodo programuotojų profsąjunga.
žodžiu, siūlau susirinkti kurį vakarą "vyno rūsyje" ir aptarti kažką iš šių:
- lolcode on monorails
- programavimo toolsus
- 1.2 kalbos versiją!
- problemas ir neaiškias vietas

kadangi komentaruose susitarti dėl laiko yra praktiškai neįmanoma, siūlau kitą antradienį.
..iš principo galim nesinešt laptopų ir programuot ant popieriaus, nes lolcode, mano galva, yra iš tų kalbų, kur "just code, don't test" sąlyga galioja 100% :)

jau lėktuve į lietuvą pamačiau diskusiją apie privalomai blaivią rugsėjo pirmą, paskui dar perskaičiau šitą marazmą, ir prikupėjo. "Kaip matome, šis įstatymas visiškai neveikia, todėl ir reikalingos tokios drastiškos priemonės", "Tačiau kai kalbame apie mūsų jaunosios kartos sveikatą, laikini nepatogumai nublanksta", kurgi ne.

oh well, sekanti eurochuinia.
kada gi baigsis tas įsitikinimas, kad kažką uždraudus, kažkas pasikeis. tokie dalykai tik visiškai sukiaukia teisėtumo/nelegalumo/atstovaujamosios demokratijos/etc sąvokas. once you create a law, you create a crime. neseniai bratka pasakojo apie tai, kad policininkai anykščiuose turi bičą, kuris seka parke geriančius nepilnamečius ir įskundžia policijai, kuri savo ruožtu mielai ateina pabausti, taip jau keturiolikos metų gali pradėti jaustis nusikaltėliu. pilietinė visuomenė ++ foreva.
pati puikiai prisimenu draudimų amžių, ir savaitgalį buvojau su krūva girtų vaikų festivalyje, ir jei žmogui galvoje nešviečia, kad laisvė plaukia iš atsakomybės, tai jis chujarins žiurknuodžius ar dustą, negavęs nusipirkti alkoholio. arba blaivas daužys stoteles.
kita vertus - o gal substancijų vartojimas yra tėvų reikalas ir problema? o gal paaugliškas substancijų vartojimas yra veidrodinis senų lietuviškų linksminimosi tradicijų, ar tiksliau nemokėjimo linksmintis, atspindys? o gal draudimais nieko nepakeisi, jei gerti yra maišto ir kietumo požymis?
o prezidentas sakosi pasirašydamas įstatymą nepastebėjęs straipsnio.
control can never be a means to any practical end. It can never be a means to anything but more control. like junk., sako burroughsas.

netyčia radau įspūdį apie tai, ką pati mačiau prieš savaitę - išasfaltuotą viduržemio jūros pakrantę, viešbučius, šiukšles vandeny ir parduotą tikrumą.

"Although we've come to live off these people, we intensively dislike them. Why? Because we resent what they are doing to us. It's a kind of sickness. Now we suffer from tourists."

galiu pasigirt, smagiai vakar pasigėriau, dviprasmiškos akademinės sėkmės proga.
iš pradžių - šmc ir žadėtosios chicks on speed. toks labai juokingas vakaras, kur maišosi pankeliai ir meno kritikai, pažįstami socializuojasi, tetos su kostiumėliais. man atrodo, jie ten įsileido pankuojančias lervas į meno šventovę ir dabar niekaip nesupranta, kaip ten žiūrėt į visą tą rėksmingą bybės koliažą, kurį jos ten pridirbo. turbūt zjb pridirbo, reikės eit kurią dieną apžiūrėt.
dar puikūs kosminiai garsai iš batų.
o koncertas labai ta prasme, šmc audiotechnika chujova, bet ir ne tik tai - aš tikėjausi gyvo instrumento, fūzo, va! - nes ant kompiuterinio pagrindo vokiškai užskanduojančios moterys įraše skamba geriau, nei gyvai, kur dar yra nejudri publika ir galimybė nepataikyti. nieko tokio. kultūrkė.
paskui - parduotuvė, kur parduoda alkoholio! tada moniuškos parkelis, apsivogęs paminklas, slapstymasis nuo pareigūnų, atsimenu, kad buvo atėjęs kwu ir klausė apie skutimosi subtilybes, o aš jį kviečiau kartu eiti priduoti kraujo - atsimenu dar.
kiemelyje priešais vyko kokie tai repo šventovės atlaidai, ir ten buvo apsauginiai, kurie pėsčiųjų kuprines kratydavo, bet aš buvau su dviračiu, jie manęs nestabdė.
dar buvo kažkoks girtas užsienietis, edvuko šnekos apie gatvės gyvenimą, kovas, policiją, automobilius bei depiliaciją, kiti pažįstami, paskui adomėlio urvas, dirbtinė sriuba ir hematogenas. paskui lūžt dėl irzlaus ryto.
man atrodo, kad vienas iš kvailesnių veiksmų žmonėms su aukštuoju - tai uostyt propsą mažame kambarėlyje, žiūrint harį poterį.

tikrai, rudenį prasmingiausia - alkoholis ir estetika.
penktadienio išsižudymas, tai skauda, gertynė svajojant apie rytinę kavą balkone virš ežero, alus kablys++, traukiniai namo, gražioji bezdonių stoties traukinių palydovė, naujoji vilnia, kryžius, elektrodepas.
vakare einame į koncertą. rinktinė vilniaus publika susirinko išgirsti dainų apie zoofiliją :)
estetiško grinduko paklausyti susirinko vietiniai pankeliai su šlepetėmis bei įvairios paskirties damos, mačiau netgi vieną su haute couture rankinuku iš kokoso riešuto - netoli nuo beždžionių nuėjome.
buvo tikrai estetiška, patiko labiau, nei fabre megaprojektas sporto rūmuose, štai dar viena uoga.
kita rytą traukinys, miškas, grybai, "pameluoti organizmui, kad pratesiu liniją", laužas ir prisikimšimas.
vakare įsitraukiu į portveino gėrimą su muzikantėmis, o pirmadienio rytą pradedu nubruoždama duris užstačiusio automobilio šoną. pirmadienio klausimas - "kokio ilgio tavo pjūklas?"
grįžt namo iš psichbario, vidutinio girtumo būsenos, pusė trijų, lapai po kojomis, konteineriai, katės. geras šitas ruduo.

savaitgalis gavosi toks "praktinio pankroko" savaitgalis - atsikelt pusę pirmos, pagrot repeticiją kartais pasiparinant, kad tuoj koncertas, bet su perekūrais, algio nauja lėkštė zjb, paskui pakrapštyt tekstus, knyga tikrai bus ir įgauna pagreitį, paskui, deja, pankroko šeštadienis baigiasi windowsų remontu..
užtat sekmadienį pavyko nueit į turgų ir nusipirkt ėdesio visai savaitei. malonu matyti, kad šitas maximos kainų boostas išeina į gera bent jau kažkuria prasme - turguje vyksta kur kas intensyvesnė prekyba, o man dar labiau pavyksta neiti į parduotuvę be rimto reikalo.
tik vakare pasidarė visai ne pankrokas, nes nusiploviau nuo grojimo ir ėjau į tokį koncertą, kur atlikėja dėvi auksinius batelius, o auksiniai bateliai priartina pasaulio pabaigą, žinokit.

tiksliųjų mokslų ir amatų atstovai, kad jų disciplinos neatrodytų tokios sausos, mėgsta susikurti visokių nuotaiką praskaidrinančių gyvulėlių.

štai IT pasaulyje yra pingvinai, kojotai, o kur dar artimesnieji demonai - cronas, smbd, pašto demonas ir, be abejo, beastie.

o fizikai?
pas mus yra Makswello demonas, kuris saugo mažytes dureles ir pro jas praleidžia tik greitas dujų daleles:

dar yra toks Laplaso demonas, kuris žino visų visatos dalelių padėtis ir greičius ir galėtų suskaičiuoti viską, kas bus ateityje:

terapinės grupės išvykos į uteną metu mačiau vietinį laikraštį, gerai, kad buvo nežinomas ir nufotografavo.

einame į minėtą puslapį, ir iš tiesų:

siūlau vilniaus pankrokui važiuoti ten švęsti naujųjų metų.

ryt infoshope "pavasaris" rodysime filmus apie atominę bombą. nuo 20:00, angliškai.

• threads - apie tai, kaip sektųsi anglijai, jei prasidėtų atominis karas;
  
• trinity and beyond - apie tai, kaip amerikiečiai sukūrė bombą;
  
• la jetée - baisinio grožio pasakojimas apie trečią pasaulinį karą, keliones laiku, atmintį ir kitas banalybes.

  +, jei kas nors neišeis su minėtais filmais arba bus per mažai:
  

• night of the living dead (1968)) - slow zombies come first
  
• twelve monkeys - to pačio la jetée įkvėptas brazil režisieriaus filmas.
  

šeštadienį galiu pasigirti, kaip penktadienį pasigėriau.
naujo klubo atidarymas buvo greitas ir paliko tokį uždėto pliusiuko - "buvau, mačiau, tryniausi, dabar galiu kritikuoti" įspūdį. vieta puiki, tarp darbo ir namų, žuvim dvokiantis kiemas, bet nejauku ir primena fakultetų valgyklas. kažkaip trūksta to "female touch", kur padaro, kad būtų jauku kaip gimdoj ir gražu, kaip ponių pievelėje. + 15lt už vienos grupės koncertą vietoje, kur nepardavinėja alaus, yra a bit overblown.

minėta grupė, imo, neparodė, kaip reikia varyti hardkorą - ne ta prasme, kad blogai grotų - anaiptol, jau žino, kaip reikia, net per gerai, bet neapleido jausmas, kad tai tokia hobi grupė turiningam laisvalaikiui. kur pankrokas grojamas ne todėl, kad norėtum ką nors pasakyti pasauliui, o todėl, kad vėl būtų zjb būti pankroko muzikantu. prisideda prie to į aklavietę varančio jausmo, kad renginiai nebėra vertybių ir prasmės komunikacijos vieta, o tiesiog gera tūsofkė - bet turiu realios vilties, kad tai pasikeis.
viešpatie, kaip man patinka kalbėti šūdus apie žmones :)
o bet tačiau neužilgo einame į jaukesnę vietą. prieš metus skundžiausi, kad nėra kur pasidėt, labai džiaugiuosi, kad atsirado dora vieta. bent kol kas. tiesiog ėmė ir atsirado tikra trečioji erdvė, kur galima bet kada nueit ir rast savų, kad ir nepažįstamų žmonių, kur barmenė visada pamena, kad aš geriu tamsų, kur paskutiniai lankytojai pašeriami ir gauna dovanų rožę. šeštą ryte.
ten - introvertiškų flegmų ansamblis, the boys room, kur tvyro toks tipiškas vyriškų kerzuose prismirdusių kojinių kvapas, patelių su jaunikliais kambarys, "tavo draugas - burokas", "eliziŪt, ar eisi su mAnim į kiną?", žinau pletkų, gavau pažadų, pamenu, kad su ve pasiimam sunaikinti mikutavičiaus ir 5nizzos kompaktus iš baro ir jau visai nekokia peiliu skutinėju jų paviršių, kad tikrai tikrai negrotų daugiau niekada.
darom penkių bosistų apgulties žiedą, prašausi įvaikinama bekerio, pasižadam važiuoti į visus dr.green turo koncertus su IT, susikoliojimas su smailianosiu jaunuoliu, kuriam primenu, kad ir jo vaikai bus smailianosiai ir šito nepakeisi.

vakar einu iš stroikės namo, suokalbis, pora girtų mūzų ir pora girtokų menininkų:

vyriškis:
- tegu ateina matriarchatas!
dama:
- o jūs pasiruošęs?
- o taip, aš pasiruošęs!
- duokit, aš jus pabučiuosiu!

nice mammals.

vakar apturėjom su kolegom ir svečiais puikų pasivaikščiojimą po vilniaus apylinkes. per geležinkelį - jaroševičiaus - adutiškio - gudų - dzūkų - tyzenhauzų gatvėmis, paskui keliukais per kalnus, vilnius dega, katės, paskui takeliais.
snukyčių namelis.
mieste visos vandens kolonėlės nebeviešos, užtat išėjus tolyn, randu vieną veikiančią, ir gerti iš jos daug geriau, nei bet koks prebottled vanduo.
katės, miestas baigiasi, kažkoks siaubiakui tinkamas viešbutis visko pabaigoje, paskui pieva, kurioje bičiukai su liniuotėmis matuoja besileidžiančius lėktuvus, paskui takiukas ir kalnas, lėktuvai, pipirai, vynas, tamsa, sargo žibintuvėlis ir vėjas. ir šešiolika besileidžiančių lėktuvų, kurie išsirikiuoja toli toli danguje ir perskrenda per visą vilnių.
tada -- "32, todėl per kapines neisim", katės, paaukojam "artojų" rašalo bonkę pilsudskiui, du tiltai, žemyn per dilgėles, 42 punktas, paupys, besidauginančios spynelės ant tiltų, antradieninės mergelės - geras atvykimo punktas.

- chp vairuoja per šalčininkų kraštą. buvo baisu.
- michelin woman
- fishbone bosistas - žmogus makaronas - ir būgnininkas. mėtosi lazdelėmis, šneka prarūkytu balsu ir sako "you're doing it wrong". labai graži grupė, gaila, kad jiems ne visai gavosi.
- mergelės in exile: ropių maišas ir ryklys, dovanojami skysčiai, metu kuprinę per tvorą.
- stalino pypkė
- bekerio pledukas
- team elastica
- "vairuotojau, davaj išjungiam šviesas, bet kates tai saugok".
- naktį važiuojam deginti tūliko benzinu. tūlikas dega skaisčia ugnimi, dar į degančią šūdų duobę įmetam sugedusią drelę, sovietinį kondensatorių, dažų skarbonkę, šprotų, jautienos troškinį, plastiko plėvelę ir keletą flakonėlių nitrūchos. bekeris kalno viršuje griauna degančius stulpus dalgiu.
- aukštesni tikslai
- bulvė, kostikas ir ženia - mūsų pusgalviai draugai
- the ska ep iš ryto
- prapisau du raktus nuo buto per savaitę.

sakiau šiandien per bokchalaurinio gynimą. dešimt dienų rašymo, po aštuonias valandas miego ir tris kavos puodelius kasdien. kažkaip nesunkiai. bakalauro laipsnis ir sveikiname atvykus į astrofizikos magistrantūrą, sakė.

ta žymioji posesijinė depresija -- visi švenčia savo šventes ar rūpinasi rūpesčiais kažkur kitur, jokios gift bonkos ženklų, tiksliau, bonką tai aš turiu ir gana neblogą, tačiau nebežinau, ar verta.

pats objektas čia, nors jei norėsite jį cituoti ar naudoti kam nors rimtesniam, nei mokyklinis referatas, pagalvokite dar kartą. dar pora mažesnių bonusiukų: nemokšiškai sukurptas titulinio puslapio, tinkančio bent jau fizikos fakultetui ir turbūt MIF, tex failas
ir lietuviškas bibtex stilius, dėl kurio bent man niekas nepriekaištavo - tiesiog kažką pareplacinau kode.

visada įdomiausi miestai - tai padalinti ir su savimi nesutariantys miestai. berlynas, neturintis centro ir besigydantis plyšį dangoraižiais. barselona, kurioje arši tapatybė pjaunasi su saugiu eu siūlomu komfortu. tas pats juodulį varantis vilnius.
stambulo vidurys (nes į pakraščių žemėlapį žiūrėsiu dar negreitai) yra suskilęs į tris dalis - azijinę, "centrą" - mūsišką lukiškių apylinkių ir naujamiesčio atitikmenį - ir senamiestį, kurį skiria aukso ragas.

masyvus tai miestas. šiandien sugebėjau tik nušliaužti iki vandens, bet į kalną lipau kokius penkis kartus.
ir ne tik didelis, bet gyvas - turistų mačiau mažiausiai, bet kur nusukus į gatvelę, ten sėdi daržovių pardavėjai, moterys su vaikais geria arbatą ant šaligatvių, riebios katės laukia, kol joms kas nors atneš žuvies. stambulo katės yra oriausi padarai pasaulyje, jos žino, kad miestas jų ir nesitraukia automobiliams iš kelio. šunes užtat išmokę palaukti žalio šviesoforo signalo.
stambulo žmonės dar niekur neskuba. jie sėdi prie savo kromelių ir su olimpine ramybe žino, kad iš jų vistiek ką nors nupirks. net jeigu jie pardavinėja visišką šūdą. plastikinius manekenus saulėje, apkabinėtus didelėmis dešromis. ratais važiuojančius žaislinius dviratukus. akidangčius žmonėms. taip pat - midijas, genuine replica watches, turkiškus riestainius, baklavą, keptus kukurūzus, kukoreci - užkandį iš suvytų žarnų, alyvuoges, kojines, popierines nosines, ką tik pagautą žuvį, arbūzus, granatų sultis, sumuštinius su sūriu, kaštonus, batų valymo paslaugas (vasarą? kai visi su sandalais?), kvepalus, petražoles, vandenį plastikiniuose buteliuose, nuo blogos akies saugančius stikliukus, nelegalų pieną, ramadano paketus, keistas skulptūras iš duslintuvų, graikiškus riešutus, automobilinius raktus, mačiau vien muzikos instrumentų gatvę, taip pat parduoda senas knygas, hipišką šūdą, laikinas tatuiruotes, futbolo atributiką, arbatą, prieskonius, blizgantį popierių, arafatkes, džiovintus pomidorus, plastikinius kibirus, batų raištelius, žemėlapius. ką parvežt?
vienintelis panašus patyrimas buvo fesas, nors stambule - tūkstantį kartų kitaip, jis ne tik senovinis, jis dar ir pagrindinis miestas, kuriame gyvena, manrods, ketvirtadalis turkijos gyventojų.
dabar vyksta ramadanas - nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo negalima nei valgyti, nei gerti, nei poruotis. prietelius, pas kurį buvom, skundėsi, kad vasara, dienos ilgos. ant šaldytuvo jis užsikabinęs astronominius saulės leidimosi ir tekėjimo momentus, prispaudęs carlsberg lipduku :)
už keleto dienų pasninkas baigsis, Eid ul-Fitr. tada visi persivelka švarius drabužius, dalinsis maistu, o vaikai eis pabučiuoti vyresniems giminaičiams rankų ir už tai gaus saldumynų.
juodulio ir šūdo čia, aišku, pilna - apie tai atskira tvarka, kai labiau matysiu. kol kas džiugina smulkmenos, nešiaurietiška saulė, figos ir daržovių pardavėjas, kuris sako "sonra, paskui atneši", kai man pritrūksta pinigų.

dar lėtai tvarkausi kompiuterį, kurio hostname yra *katlanda*. patinka.

kaip kažkada sakiau, vienas svarbiausių dalykų, prisijaukinant naują miestą, yra susirasti jaukų kaboką jame.
šiuo atveju - tai ne kabokas ("the only alcohol we have is irish coffee"), o beveik metalistų prilaikoma nargilinė - kavinė - sumuštininė. aprašinėtomis sienomis, su parduodamų muzikos instrumentų skelbimais prie durų. iš virtuvės groja grindukas, iš telikų - turkiški hitai. pagalvės, kilimai, riebus katinas. labai gerai kieme gert žieminį sahlepą ir žiūrėt, kaip dūmų ratilai tampa permatomomis daugdaromis.

ką papasakot? atostoga buvo intensyvi. galiu tik krūvą nuotrupų, visa kita tegu pasakoja vaizdai, kurių dauguma daryti m.

- stambulas, kurio pavadinimas "istanbul", beje, ir reiškia "to the city", yra didingas miestas iš didžiosios raidės. vienas iš mėgstamiausių. visoks, nuo modernių superdangoraižių iki jaukių rajoniukų iki garlaivių iki turgų, kuriuose jaučiasi milijonai komercijos žmogvalandžių per tūkstančius metų. pirmą vakarą plaukiau per sąsiaurį laivu, vėjas, besitaškantis vanduo, tamsa, city lights, šalta, labai labai gerai. orhan pamuk gražiai rašo apie miestą, orientuojantis, kas kur, tikrai įdomiau, bet jis baisiai daug pizdyt.

va tikras miestas, ne žemėlapis: vieta, kur susikerta aukso ragas, bosforo sąsiauris ir marmuro jūra.

testereci sokak yra prie pat apsistojimo vietos stambule. negi testuotojų, galvojau, bet iš tiesų tai yra pjūkladarių (?) gatvė. gerai ir taip, ir taip, vistiek.

laivai, laukiantys prie bosforo pradžios, jiems įplaukti galima tik naktį.

vandenyje plaukioja šiukšlės ir laivų sutraiškytos medūzos, bet užtat jis teisingos spalvos:

tie spalvoti laivai skirti ne turistų plukdymui. ant kranto aikštėje stovi maži žuvies restoranėliai, šiuose laivuose kažkodėl yra jų virtuvės - juk kepimas yra daug smagesnis ant itin siūbuojančių paviršių?

minios žvejų kažką gaudo ant galatos tilto:

geri miestai visada susilinkina:

prieš keletą metų, laukdama interrailinio traukinio namo, tesalonikuose mačiau turkišką traukinį stambulas - atėnai. su pusmėnuliu. pyzė, galvojau, kokie rytai, kokia egzotika, kaip norėčiau į tą pusę. pagaliau pavyko. 700km = 20 lirų = 20 valandų. už ankaros traukiniai sulėtėja taip, kad pustrečio šimto kilometrų važiuoja devynias valandas. užtat gerai matosi, kokie yra 80% turkijos -- t.y. kalnai, stepės, tuštuma ir atsitiktinė agrikultūra. tik iki vidurio privažiavau, nors traukiniu galėčiau važiuoti ir važiuoti.

kapadokija yra visiškai out of space kraštas. pataikėm geru laiku -- kaip tik išvažiavus visiems turistams, bet vis dar +25 ir saulė, ir užsilikusios vynuogės laukuose. kalnai ir akmenys ten nenusakomai keisti, kaip koks grybinis sapnas.

tiuringo kavinė salose:

sniegas, kelininkai nustebinti, mašinos nesužavėtos:

ir žaliasis cthulhu mėgsta konservus:

radau gražų eidama kiemais:

"aš biškį alaus bonkę, čia nieko?"

hm?

meškutis liepia nepilnamečiams lankytojams nerūkyti:

o katinukų armija pučia jointą ratu ir kas jiems:

nuo kovo 11 nakties esu išdidi aštuonių kačiukų maitintoja. maitintoja, tiesa, perkeltine prasme, nes viena katė valgo maistą, o kitos septynios valgo pirmą katę.

kažkada žiūrėjau į tą aklą galūnių kirmėlyną, ieškantį spenelio, ir galvojau apie tai, kad tai mūsų, kaip žinduolių, class defining moment, nemaniau, kad tai taip neefektyvu ir bejėgiška.

penktadienį pagaliau prasidėjo vasara, ir aš jau beveik spėjau išsimiegoti.

šeštadienio rytas buvo pažymėtas lipniu sraigių pėdsaku, paskui žadėjome kolektyviniuose soduose prigaudyti vynuoginių sraigių, priklijuoti ant kiautų mažų mergelės marijos abrozdėlių ir paleisti jas į daržus liudyti.

vakare važiavau padėti atidaryti naujos skylės laikinojoje sostinėje. vieta yra apleistoje farmacijos gamykloje, mūsų su ares užrašas "toliau yra tamsa ir šūdai, vytas taip sakė" neįtikino, tad puikiai prasinešėme pro milžinišką industrinį kompleksą -- metaliniai liftų varikliai, spintos, skirtos laikyti toksiškam šūdui, kalnai dėžių su vaistų buteliukais, koridoriai, rūsys, laiptai, stogas.

stogas rodo visą kauną saulėlydžio fone, skraido paukščiai, atsikemšu alaus, ir tai vienas iš geriausių pirmų gurkšnių ever.

vėliau vaikščiodami po miestą pataikėm į gana neseniai dar veikusią priešatominę slėptuvę. pilnos komplektacijos -- dujokaukės, vaistai, filtrai, apmokymų kambarys. kadangi daug ko neatsimenu, tegu kalba vaizdai:

truputį nutirpom, radę ampulių su užrašų "iprit", bet paskui pagalvojom, kad ten testai cheminiam užterštumui:

šiek tiek rūsčių iliustracijų:

jaunuolis nusiteikęs rimtai:

ypač nykus tualetas:

instrukcija, kaip kuo ilgiau išlikti:

labai graudi šita nuotrauka, kurioje mergaitei liepia palikti savo baltą katytę falloute:

buvau turguj.

-- sužinojau, kad jame galima nusipirkti tų kylančių į orą žibintų;
-- nusipirkau fraktalkopūsčių sėklų, kažkas galės džiaugtis juos augindamas;
-- radau, kur būna tų zjb grūstų čili pipirų;
-- gavau pakuotę su užrašu 'dziesięć świeżych jaj'
-- pirkau šakotį, kadangi šiandien, 19:30 skylėj darom liaudies mokslo šventę ir pasakosiu apie fraktalus. dar ten bus:

-- šautuvėliai ir kiti suaugusių žmonių žaisliukai
-- istorikai pasakos apie švietimą vs klerikalus tarpukario lietuvoje
-- apšvietimas iš bulvių
-- draugai bandys save pasidegti
-- gal dar kažkas

-- o dar radau tokį:

maxima can go fuck itself.

sėdžiu rūsy su ausinėmis, scenoje mažas berniukas groja elektrine gitara, vengrai atvežė unicumo, jovalas ir chaosas, dėžės su Gerais Dalykais virsta iš šonų. kažkoks geras momentas, užtai ir pabloginau.

įspūdis po poros savaičių -- miestas, kuriame galvojama. ir žymiai mažiau latentinės agresijos.
traukiniuose visi skaito, vagonas atverstų puslapių pralekia pro šalį kaip vėjo šuoras bibliotekoje. daug hipsterių su dviračiais. juodas bokštas prie stroikių apniktos ostkreuz stoties naktį atrodo kaip fucking minas tiritas. važiuoti dviračiu išgėrus per kreuzbergą, jupiteris landwehrkanale.

vieta, kur aš dirbu, vadinasi schwarzschild haus. difuzinė šviesa, daug stiklo, viržynas ant stogo, teleskopai visur aplink, dar truputį toliau -- tiltas, ant kurio apsikeisdavo šnipais. rūsyje, apsiklijavę dilbertais, sėdi itos. 'jei nori kažką susiinstaliuoti, prašyk mario. bet neišsigąsk, jis toks grumpy, paburbės, kaip tau to nereikia, pasakys, kad nedarys, o po poros valandų viskas įvyks. nors žinai ką, geriau parašyk emailą, nereikės su juo kalbėti.'

itos netiki fizikais ir neduoda mums rootų. deja, netiki gana pagrįstai, štai užvakarykštė istorija.

tai tuščios gatvės, programavimas ir alaus gėrimas balkone.

šiandien skaičiau parke, šalia prisėdo trys broliai dealeriai iš gvinėjos, kas iš kur, kaip kas kalba, kas ką veikia, jie šiaip statybininkai, aš nepūčiu, užtat pasiūlė cigaretę ir palaimino.

kitoj duobės pusėj moteriškas balsas aiškino, kaip 'for techno, you must take drugs. extasy, amphetamine. and i don't want to take drugs'. šunes. kažkas šoka, susivyniojęs į maišelį. bičiulių paliktas bottletrailas, tik nėra sugėrovų.

antroji mikroatostoga, trumpa ir intensyvi. ir baigėsi. highlights:

-- skaityti valandos trukmės seminarą mokslininkams, naudoti dešros sąvoką ir rodyti ožių nuotrauką.
-- pabaigti kapoti malkas saulei leidžiantis, taip grynai visas
-- laižyti tekilą nuo skalbiankės, atliekančios baro funkciją
-- žaidėm su teleskopiuku ir mėnuliu, trys krateriai dylančiame šone atrodo kaip paršavedės pilvas. puikus apvalus dangaus kūnas.
-- vamzdis, stulpas ir bokštas. 'bokštas -- tai būsena'.
-- valyti vandentiekio šulinėlį, išsidumblinti iki plaukų galiukų
-- mama, sakanti 'pas mane yra švarių švirkštų'. to pasėkoje subadėm arbūzą spiritu
-- koncertas po žvaigždėmis, faina, kai nereikia statyti scenos.
-- didžiulis katilas tikro plovo! bei katilo plovimas plaukiojant jame upėje
-- 'frazė 'girtas ir švarus' dažnai tave apibūdina'
-- pogo sūkurys septintą ryto, su šuoliais nuo skalbimo mašinos ir sūrio spaudimu
-- vakar ryto skaičiavimais, avis buvo be galvos, su dviem šiknomis ir penkiomis kojomis.
-- komentuoti veiksmus ir nuotykius nethacko stiliumi. 'you drink some cursed potion. you feel dizzy. you cannot walk', velkant bičiulį miegoti.
-- bandos dzetos, kriušos ir mantelio slemas aštuntą, saulei badant akis aukštai virš horizonto: 'bet ne prie visų, ne ne prie visų'
-- vilktis namo per berlyną saulei tekant. atrodžiau kaip pašvinkęs zombis, bet čia nieko tuo nenustebinsi.

vakar po kurio laiko nuėjau į koncertą, nes vasarą koncertai ateidavo pas mane. sulaukt pl pervažiavusio bičiulio, po alaus, į špėtkaufą, per parko duobę į miestą.

dėkui domui, kad kažkada užrodė, gavosi gražus šeštadienio vakaras.

festsaal kreuzberg yra juokinga nepretenzinga vieta skalitzer strasse. anksčiau ten buvo turkų vestuvių salė, ir interjeras nepakitęs -- raudonos užuolaidos, lentučių sienos, disco kamuoliai. tik turkų vestuvių atveju būtų įjungtos visos šviesos ir nebūtų alkoholio. toks tipinis ballroom, kurių pasaulyje apstu, o vilniuje buvo nebent ex pergalės kino teatras, savo laiku.

ir -- toks kliurkų trio, very british, susikiaukę nerdai, o statistiškai nerdės vyriškais marškiniais. vis žiūrėjau, kaip gitaristė elgiasi su gitara: firmly, but gently, ir preciziškai, tarsi instrumentas būtų jos atauga. priminė bjaurūną.

padrikas ir šiltas koncertas, patinka, kaip šitas ansamblis iš visos įmanomos garsų, ritmų ir sąskambių aibės išsiplėšia tuos, kurie skamba šviežiai. kaip išderinta gitara, kaip atitaikę dažnius su klavišais. dar špėtkaufas, dar po vieną, dar pro parką, perseidai duobės dugne, 'alles klar?', etc.

parkė ir liūdesiukas ryte, nes kava tai baigėsi.

shaltmira fucking nailed it. -iolikos valandų darbo diena, o paskui eiti per miestą su bonke rankoj. bet patinka, tos darbo dienos. ir patinka eit per šiltą orą, blinkenlichts, šitas miestas ir šiurkštus, ir saugantis tuo pačiu.

labiausiai šiandien užbūręs dalykas: neįtikėtina chamūtų ir kronšteinų sistema 16 troleibuse, laikanti išdidų raudoną komposterį virš tos geltonos nesėkmės.

akademinis turizmas na maxa. daug science-fictioney atrodančių techninių užrašų kaupiasi kitur ir nuorodose ten pat, tik keletas neformalių prisiminimų:

• j. primack, vienas iš žmonių, sukūrusių dabartinį visatos modelį, sakė, kad per keletą metų turėtume aptikti tamsiąją medžiagą. ne tik man norėtųsi sulaukt.
• "imagine that the entire universe is an ocean of dark energy. on that ocean sail billions of ghostly ships made of dark matter...and all we can see are beacons on tops of the highest ships" "

• "Suppose we are launching a missile away from the earth. that's probably a poor example -- let's not speak about military missiles". balsas iš salės -- "it's a peace missile!"
  
• a. loeb pasakojo, kaip nakvojo ant craddle mountain tasmanijoje. kadangi nebuvo interneto, išėjo į lauką pažiūrėti į dangų ir patyrė pažįstamą momentą -- "kaip viskas, ką tyrinėjame, yra čia, viršuje, iš tikrųjų", kurio dalelių fizikai turbūt niekad nepatiria. labai juokinga.
  
• milkomeda
  
• 'kadangi ateityje dėl visatos plėtimosi nematysime kitų galaktikų ir cmb, ar kosmologija taps ekvivalenti religijai?'
  
• f. van den bosch yra visiškai, iki kūno kalbos ir mimikos, panašus į gražulio ir robbie williamso hibridą. buvo nuostabi paskaita apie struktūrų formavimąsi, kad ir comic sans šriftu.
  
• the Spherical Cow, skaidrėse. ir FSM, kuriuo labai džiaugėsi studentai.
  
• tokie susibūrimai smagūs ne tik krūva žinių ir išgėrinėjimais su kitais awkward kolegomis; vyresni mokslininkai papasakoja smagių istorijų iš virtuvės. šiandienykštės:
  
  
  • ewen-pulcer ~1950's bandė rasti 21 cm neutralaus vandenilio liniją, laisvalaikiu, su 500$ biudžetu. rankų darbo dūdos formos radijo antena buvo vienu galu į jo ofisą, tad vasarą lietus pastoviai užtvindydavo kambarį, o žiemą studentai į ją primėtydavo sniego gniūžčių.
    
  • neseniai australijoje statė radijo antenų masyvą tos pačios 21 cm linijos tyrimui. nors ir dykumoje, bet stebėjimams trukdo australiškas marijos radijo ekvivalentas, užgožiantis silpną kosminį signalą -- bet jis visai džiugiai sutiko kartais išsijungti, nes buvo įdomu, kaip ten viskas vyko tas pirmas septynias dienas ar panašiai.
  
  
• ir dar vien hebrajiškai kalbantis dėdė, kuris per pertraukas laukia prie kavos aparato ir verda puikią tikrą espresso.

šiandien lipau į alyvų kalną -- iš rytų pusės jeruzalė yra impressive. pusę kalno užima šimtai tūkstančių kapų, ščyriai orientuotų link exšventyklos, kad spėtų prisikelti.

pasišnekėjau apie ūkį ir bites su alyvų giraitės sodininku. labai ieškojo eufemizmų ir išsireiškimų sąvokai 'poruotis' (kalbėjo apie nevaisingumą, pasakojo, kaip alyvų lapų arbata padeda).

kapinės, o šalia kaimelis ir tūkstantmetės jo šiukšlės.

viskas po kamerų akimis

jeruzalės stogai yra +++, dėkui sharq už nurodymą. virš turgų gatvelių, su katėmis ir keistais besimėtančiais dalykais.

šiandien labai nudžiugau radus šitą, vakar gėrėm su bendradarbiais bei turim svečių.

Punk Voyager was built by punks. They made it from beer cans, razors, safety pins, and a surfboard some douchebag had left on the beach. Also plutonium. Where did they get plutonium? Around. Fuck you.

atbangavo per twitterį, bet irgi gera pasaka, priminė 'a laser is assigned to find darkness <..>' iš blindsight. a story of people[0xCF36] as told by shaman.Accumulator.Overflows(true)

vakar pasisuko kalba link nuotykių oro uostuose. viena moxlininkė pasakojo apie persistent pasieniečių klausimą, atskridus į ameriką: "why is Pluto not a planet anymore?"
kitas bičiukas iš maltos pasakojo apie nutikimą, kai jis skrido į havajus stebėti su keck'u. paklaustas, ko jis atskrido į ameriką, negalvodamas profesiniu slengu atsakė 'I came here to observe'. gavosi daug klausimų.
kita astronomė sykį vežėsi mažytį teleskopiuką namų naudojimui ir pizdavojosi sakydama 'I always bring my tools with me'.
dar buvo istorija apie moxlininką, kuris skrido į konferenciją skaityti pranešimo, oro uoste jis buvo pastatytas prie sienos ir turėjo pasakyti kalbą pasieniečiams, kad būtų įleistas.
aš irgi esu apturėjus juokingą epizodą su izraelio pasieniečiais, kratančiais mano rankinį bagažą, kaišiojančiais visur detektorius ir labai besistebinčiais [senu, apdegusiu, supaškudintu] laptopu:
"why does it have this hole?"
"last christmas I opened it over a burning candle"
"why are these wires bare?"
"there were some plastic thingies here, but they fell off a couple of years ago"
"what is this?"
"the power cord. the case came apart last summer, so I soldered a broken wire and sealed it with duct tape."
<...>
"does it work? and you do your experiments with it?!"

tada dar buvo nelinksma kolegės istorija iš koledžo laikų -- kažkokioje studentiškoje byčkėje pradėjo kalbėti su kažkokiu jaunuoliu, jos paklausė, ką mokosi, "astrofiziką", tada jis sako "kodėl tu jauti poreikį meluoti žmonėms tai sakydama?", ji sako "šiaip mokausi verslo administravimą". "sakiau, kad meluoji".

bet paskui haec pasakojo apie amerikos pasieniečių greitakalbe užduodamą klausimą "are you a tourist or a terrorist?", kurį išgirdus negalima susijuokti, nes būsi nusivesta į kambariuką. o taip pat s. pasakojo apie 'kengūros' matematikos olimpiadą pradinukų klasėje, kur jie rado prišiktą suolą.

vienas iš trumpų parlėkimų, kai sekundės juntamai slysta tarp pirštų.

-- nusileidžiu į angarą, kur čiobrelių chėbrytė užeinančius vaišina juoko dujomis ir kuria filmą apie laimę.
-- daktarės passatas, smagus koncertas, kuriame los turbos grojo gražiai, o švedai per priedainį užbliovė nevaldomai, bliovėm atgal iš laiptinės, labai juokinga.
-- lauders vis dar zjb, mėtinis švedų likeris pas bjaurūną, parkavimosi ypatumai. pogo yra toks bottom-of-the-food-chain kabokas, kurio didžiausias privalumas yra lokacija duobėje. dvigubų po dvigubą, suši akvariumas, guvus vadybininkėlis, kažkodėl pusvalandį su mumis šnekėjęs angliškai, 'tai gero vakaro', susigūžt ir į kalną.
-- saulėtas pagiriotas rytas, leathermanu traukant šypus iš žieminių padangų, našyvkė su kietumo ženklu, v. pasakojo apie darbą londone, vibratorių fabrike: nešė juos iš darbo ir pardavinėjo skvoteriams.
-- važiuot į saulėlydį, vanduo, bebrai, labai juokinga.
-- kadangi važiavau į bičiulių gimtadienį, dovanojom frankenkarpį -- už litąšemvieną nupirkom vytintą plekšnę bei lašišos galvą ir susegėm grafke. uždavė vakaro temą, 'gleivienė'. monikos sandėliukas mėnulio šviesoj.
-- daržo darbai, greit prasilėkt dviračiu per dulkėtą miestą, dilgėlės vazone, prigert kavos ir neatsikvėpiant tiesiai į naujininkų kalną, naktis iš penktadienio į sekmadienį baigiasi, oro uostas, patinka į berlyną įvažiuot traukiniu ir atsibusti ties spandau.

tiesioginiai skrydžiai yra gana teleportacija. valanda penkiolika minučių, trys naktys tekilos, kalbėjimosi ir bendro nemiegojimo. rytais keista atsibusti ir ten, ir čia.

-- kiras yra didis.
-- įstabus ioch sukurtas freelancerių žadintuvas, garantuojantis problemas oro uoste
-- eit myžti paryčiais, iš esmės tik su bičiulio guminiais. orionas aukštai, žvaigždės arti.
-- 'sveikas, Maiklai' ir 'aš valgau kreidą'. taip pat megashark vs. giant octopus
-- tekilos kronšteinas pirtyje
-- pwf ir dinama pagamino kandeliabrą, su gerve, dešimties kandelų. 'per šviesu, davaj užgesinkim visas, išskyrus tris'
-- dešifravimas gumine šlanga
-- black bottle yra dar vienas skanus viskis
-- operatorius su saliamio riekelėmis ant akių, ketvirtą ryto besiklausantis laidinio telefono signalo.
-- berūkydami su kolektyvu sutariam daryti festivalį, danguje įsižiebia keturaukštė neoninė vaivorykštė. dar nemačiau tokios. "я хуею, какая красивая радуга"

-- gražu skristi lėktuvu per saulėlydį, matosi, kaip užslenka nakties šešėlis
-- naktis iš ketvirtadienio į pirmadienį: 14 valandų miego.
-- atsibundu ryte. ant vienos rankos markeriu užrašytas nepilnas kažkokios sistemos hamiltonianas. ant kitos -- "чумачечая весна". pastarasis nenusiplauna.
-- dvi dienas ščyriai nemiegoję mūdiname entuziastingame 'ir-vėl-amfa-iš-ryto' startup'ų renginy, rodom šitą. 'brick wall startup decelerator' -- stendas, kuriame paaiškinama, kodėl sekanti jūsų hipsteridėja yra šūdas. 'šunį į grindą, iphone'ą į lombardą'. taip pat 'startup vs. enddown'
-- kokteilis 'smegenų sutrenkimas', barmenės jau supranta tą gestą, kai iš toli daužai delnu sau per galvą.
-- partija 'ir mes!'
-- įstabus rūkas tik ant kalno
-- gusto ir banano vadybininkų skit'as
-- 'užsiimi organine chemija? čia ta, kur apie rūgpienį?' -- 'užsiimi astrofizika? čia ta, kur viskas, kas sunkiau už helį, yra metalai?
-- ugnies patrankos testai angaro viduje nusvilina visus voratinklius
-- dabar įsivaizduokit: pixelstick ir uno moralez, vilniuje, bernardinų sode, prie prezidentūros, and gedimino pilies, visur. jau taupau ir laukiu.

šiemet susiėmiau, nuėjom į atidarymą, ir kitur. sterling'as yra įstabus senis, kuris pusvalandį pasakoja apie tokį randomą -- 60'ųjų komiksą su perfokortomis, jp barlow, marką tveną -- o paskui skelia taiklią dešimties minučių tiradą apie zeitgeist'ą, the stacks ir tai, kaip jis norėtų opensoursinės kriauklės ir arduino vietoj microsoft'o. įdėsiu įrašą, kai tik išplauks.

paskui galvojau apie tai, kaip iš tiesų kartais būna nyku, kai menininkai kuria meną, kuriame reikia ką nors pahąkinti, arba kalbėti apie dabartį ir technologijas. tikrai ne visada, bet dažnai, nes ne iki galo, o tik iki koncepto. būtų žymiai įdomiau, jei būtų atvirkščiai, t.y. menu (tuo, kur ne galerijose) užsiimtų inžinieriai, mokslininkai ir hackeriai, juk šiaip prasmingas dalykas.