opit

kažkada world_against_me parodė vieną iš tų vaikų svajonių: dešimties metų berniuką iš pasienio vilniaus rajone, kurio svajonė -- ne smartfonas ar kompiuteris, o teleskopas. man surezonavo, internetas susimetė.

šiaip istorija sudėtingesnė -- teleskopas, kurį nupirkau pirma, užstrigo pakeliui, jam dar būtų reikėję keisti krumpliastiebį ir rasti štatyvą. bet netyčia su mindiaku ir o ne! nuėjome į turkų sendaiktyną prie namų, visai kitu reikalu, ir po lietum radom Bresser 114 mm reflektorių.

pardavėjas akivaizdžiai nevokė, kas tai, sakė, 'žiūronas', 'šimtas penkiasdešimt', neužilgo sulygom už 85e. dar ebėjuj nupirkau Meade okuliarą už 25e, stebėtojo vadovą (kuris tikrai fainas, norėsiu ir sau tokio), 'mokslą ir visatą' iš sena.lt už gal keturis litus.

mic padarė opensourcinį trackinimo motoriuką teleskopui, kuris suka teleskopą ta pačia kryptimi, kaip sukasi Žemė, todėl objektai nepabėga iš regos lauko. ioch, o ne! ir augustė padėjo jį išardyti, išmaudyti veidrodžius ir vėl sukolimuoti, kas man buvo gana nejauku.

išbandyti buvo fucking magic, nes niekad nesu nieko rimčiau dariusi su mėgėjišku teleskopu. paprastai viskas valdoma kompiuteriu ir automatizuota bei medijuota iki duomenų, koordinačių ir pikselių lygio. o šitai -- tai tiesioginė, nesumeluota patirtis, 'nesimato', tada gainiotis jį per visą tamsų dangų, o tada kažkaip susivokiam, ir štai -- Jupiteris ir trys jo palydovai, Plejadės, Oriono ūkas, tada paryčiais pateka Mėnulis, ir žiūriu į jį pro tekilos lešį. artimasis kosmosas -- zjb.

vieną tarpušventinės nakties pirmadienį važiavom atiduoti. važiuojant e28, rusija prasideda iškart už liepkalnio -- fūristų nušiktos pakelės ir aišku karalius jazas visur. susirandam malonią merginą iš seniūnijos, susirenkam teleskopą, einam dovanoti į tokį sovietinį kaimo daugiabutuką, laiptinėje nėra elektros, kaip suprantu -- pastoviai. buto interjeras toks, kaip supuvusios skylės, tik iš skurdo -- nedažytos lubos, sienos apklijuotos kažkuo. vaikas gyvena su senele, nes motinai apribotos teisės. daug čia nelabai noriu pasakoti, atrodė gana išsigandęs ir susimėtęs, daug nepažįstamų, gal šiaip neaišku, kaip čia elgtis. sakė, mėgstamiausia planeta -- marsas.

papasakojom šiek tiek apie naudojimąsį ir išvažiavom. tikiuosi, kad jam kažkaip pramuš. stengiuosi palaikyt ryšį, žiūrėsim, kaip jam seksis. galvojam kada nuvažiuot vasarą kartu pažiūrėti, gal nusivežt į planetariumą ar observatoriją.

šilčiausi jausmai bet kokia tvarka: world_against_me, mic, ktb bei ve, augustui, Diodui, EV, nėra-nereikia, Akfak, Vadimui D., ioch, augustei, o ne!, lialiai, Giedriui, nežinomiems geradariams ')

šiemet susiėmiau, nuėjom į atidarymą, ir kitur. sterling'as yra įstabus senis, kuris pusvalandį pasakoja apie tokį randomą -- 60'ųjų komiksą su perfokortomis, jp barlow, marką tveną -- o paskui skelia taiklią dešimties minučių tiradą apie zeitgeist'ą, the stacks ir tai, kaip jis norėtų opensoursinės kriauklės ir arduino vietoj microsoft'o. įdėsiu įrašą, kai tik išplauks.

paskui galvojau apie tai, kaip iš tiesų kartais būna nyku, kai menininkai kuria meną, kuriame reikia ką nors pahąkinti, arba kalbėti apie dabartį ir technologijas. tikrai ne visada, bet dažnai, nes ne iki galo, o tik iki koncepto. būtų žymiai įdomiau, jei būtų atvirkščiai, t.y. menu (tuo, kur ne galerijose) užsiimtų inžinieriai, mokslininkai ir hackeriai, juk šiaip prasmingas dalykas.