opit

puikus kolegos sakinys, po varvančiais tamsiais medžiais:
nuvažiuosi į jeruzalę, trys karaliai šnekės apie alfą, omegą, lambda-cdm kosmologiją, o tada ateis jėzus ir sakys: matot, koks mano tėvas? kaip zajabys' padarė?

labiausiai šiandien užbūręs dalykas: neįtikėtina chamūtų ir kronšteinų sistema 16 troleibuse, laikanti išdidų raudoną komposterį virš tos geltonos nesėkmės.

[sėdėjau jeruzalėj ant stogų, valgiau granatą, žiūrėjau į saulėlydį ant to pripliusavimo kalno, atėjo katė, atsitūpė man ant kelių ir užmigo.]

žalios neoninės šviesos islamo infrastruktūrai turbūt yra antras geriausias dalykas po garsiakalbių. įdomu, kada pradės kabinti led'ų juosteles.

krūva įvairių bažnyčių pusantro šimto metų negali susitarti, kaip patraukti kopėčias nuo vaizdo,

bet klozetas tame pačiame komplekse visai tinka prie bažnytinių rykų. 'labai juokinga'.

labai keista vieta, taip gliučino gal tik amerikoj. pati šalis, kiek jos kol kas mačiau -- kažkas tarp nostalgiško sovietinio kurorto, ispanijos ir jav karinės bazės.

ta siauresnė raudų sienos dalis, palei stroikę -- moterims.

jeruzalės senamiestis mažiukas, bet intensyvus. armėnai užsiparino per genocidą ir užsidarė į getą su ir dabar aukštinamomis sienomis. ne per 1920-ųjų genocidą, bet tą, kai kryžiuočiai išskerdė visus neatsirinkinėdami.

žydų kvartąlą 1948'ais nurazino jordanas, tad jis sterilus ir nesvetingas. jame gyvena apie 2k žmonių, armėnų -- 2k, krikščionių -- 5k, musulmonų -- 23k arba 35k, kaip sakė taksistas. tas tai gyvas, su piratinių dvd kioskeliais ir humuso zabegalovkėmis.

dar čia yra kalnas, pavadinimu 'slėnis'.