the stars and shit
neseniai susigėdau, kad antrame astrofizikos magistrantūros kurse moku parodyti du žvaigždynus: grįžulo ratus bei kasiopėją, tad dabar kasdien išmokstu po vieną, o vakarais išeinu į lauką.
ir tai yra fucking magic. kai suprantu, kad va čia ⇈ yra tai, nuo ko viskas prasidėjo, nuo blausių ir ryškesnių taškelių, jūrininkų žvaigždžių arabiškais vardais. visai kitaip žiūrisi, kai žinau, kas yra ten, kur turėtų būti oriono serda, kas bus su betelgeize, kelios žvaigždės iš tikrųjų yra sirijus bei kur rasti andromedos galaktiką. visą laiką astrofizika buvo kažkas medijuoto, matomo iš kompiuterių ekrano per spalvotus filtrus, o virš savęs pažiūrėdavau gana retai. mokausi džiaugtis iš naujo ;)
pradėjau rašyti magistrinį, niekad nebuvo taip įdomu, net jei eilinį kartą reikės deathmarchint, vistiek įdomu.
ieškau šviesaus urvo žmogui arba dviems iki vasaros naujamiestyje/rasose/ant kalno, karoče, nes dabartinis -- pernelyg britkus senamiestis ir per tamsus. aš su kate, abi nenėščios.