« ak, pasaulio pabaigą? | Main | akademinė karjera »
Mayo 31, 2008
re: ipodai
matai, comrade, viskas šiek tiek sudėtingiau.
"jie", tie, kurie turi ipodus ir kitus baltus daiktus, nėra svetimi jie. šitie "jie" yra mūsų draugai ir bendražygiai, tai žmonės, su kuriais geriame kavą, statome pankroką ir miegame. aha, miegame, o miegodami atsibundame nuo sirenos staugimo, "o ne, negali būti, ne dabar, tik ne dabar, davaj ne, kodėl, ką daryti, už ką, čia juk ausiaus žadintuvas, hahaha, koks prikolas, miegokim, nusisuk".
visiškai sutinku, kad pasaulio pabaiga yra 'mūsų' kultūros aksioma. manau, kad eschatologinė konstanta kartu su nemirtingumo sąvoka atsirado iš karto, kai pirmas sentient mammal pamatė kito tokio pačio sentient mammal maitą ir suvokė, kad jei baigiasi maži dalykai, turi baigtis ir dideli, ir, omfg, viskas tikrai baigsis.
šita kultūrinė aksioma davė mums mitus apie ragnaroką, apokalipsės raitelius, atominę žiemą ir LHC.
puikiai suprantu, kad the end of the world as you want it yra poetinė metafora. netgi ne visada taip - tai dar ir būdas pasakyti "aina viskas nachuj".
ko gero, buvo negražu pažodžiui prisipisinėti prie poetinių kategorijų. poezija, kaip ir , yra būdas tvarkytis su realybe.
bet tačiau! sakymas "aina viskas nx" pernelyg dažnai yra būdas pateisinti savo neveiklumą, fatališkumą ir susitaikymą su jau nulemta ateitimi.
gal tuomet geriau ryžtas, asmeninė revoliucija, ne gyvenimo, o gyvenimo būdo pabaiga, eskapizmas galų gale? turbūt tai yra hipiškas šūdas, bet pasaulio pabaigos laukimas beprasmiškas kitaip, nei kaip estetiškas literatūrinis tropas.
Posted by kpmg at Mayo 31, 2008 3:40 PM 
Comments
atrašiau:)
Posted by: frao at Mayo 31, 2008 6:49 PM
blyn, aš tenorėjau paviršutiniškai lameriškai paanalizuoti makropilitinę pasaulio situaciją, o jie pradėjo apie poetines metaforas ;)
tiksliau sakant, kai rašiau tą postą man nerūpėjo, kaip pas dročina ant atominio sprogimo fetišo ir nenorėjau pasakoti, kaip pats dročinu ant to fetišo (nors iš tiesų dročinu, tačiau grynai iš estetinių sumetimų, tarkim tai toks mano modernus iškrypimas /prikolas/ whatever, bet tu tai žinai ne iš blogo postų :)p
kas man iš tikrųjų įdomu, tai ar "vakarų civilizacija" priėjo savo galą ar ne. ir jei priėjo, tai ar mes jau jį patiriame, patyrėme ar dar patirsime?
ir tai niekaip nesusiję su asmenine revoliucija, gyvenimo būdu ir hipišku šūdu. iki šių temų nuėjot patys mano mieli draugai. greičiausiai todėl, kad esat pasigailėtini debilai, o aš - ne :))))
ta prasme, man pasaulio pabaiga įdomi grynai operacionalistiniu, funkcijiniu, sisteminiu požiūriu, ir asmeninio gyvenimo vairavimo, pasaulėžiūros, savikūros sprendimus daryti ant tokių prielaidų būtų naivu ir nesubrendėliška. AIŠKU, kad revoliucija, ryžtas, sprendimai, atsakomybė - šiandien, o pasaulio pabaiga - rytoj. sakyti, kad vat visi krentame ir galime sau leisti nesvarumo būklėje pasivartalioti salto, nes tai toks malonus begalinis kritimas būtų not punk at all. nžn, galbūt punk būtų iš greta krentančio kartono susimeistrauti sklandytuvą ir nusklęsti sau kur nors į šoną...
[nerimtai = ON]
kita vertus, o kodėl pasaulio pabaigos laukimas beprasmis? netgi kaip skautų žaidimas į karą jis ne beprasmis. galvok apie senovės medžiotojų šokius prieš medžioklę - tai ir magija ir treniruotė ir psichologinis pasirengimas išbandymui :)
galim pagalvoti apie tokį pabaigos laukimą kaip apie maginį ritualą. o galbūt mes tik taip tegalime suvokti mirtį kaip tokią - kad jei jau mirti, tai mirti gali tik visas pasaulis, kartu su visais ipodais, niekas kitas juk pas mus nemiršta, ne? :) ta prasme mirtis == pasaulio pabaiga
Posted by: mic at Mayo 31, 2008 6:55 PM
mic: nesu linkus tikėti nei nostradamu, nei majų kalendorium, nei tuo bičeliu, nustačiusiu vakarų saulėlydį pagal istorijos šabloną. aš .rimtai. manau, kad vakarų civilizacija, bent po baudrillardo, yra slenkanti pasaulio pabaiga be pabaigos. jei turėčiau valios ir racionaliau mintis konstruojančias smegenis, apie tai parašyčiau daugiau.
Posted by: frao at Mayo 31, 2008 7:19 PM