« automobilizmas | Main | ak, pasaulio pabaigą? »
Mayo 16, 2008
in ur politics
Baigėsi šita ekskursija į politiką, liko visokių nuosėdų.
Visų pirma -- iš arti pamačius, kaip daromi įstatymai, visiškai sutinku su Bismarku. Kad galėtum turėti nors kiek pagarbos įstatymams ir dešrai, reikia nematyti, kaip juos gamina. O gamina visišku randomu, pasiremdami asmeniniais religiniais įsitikinimais, neaiškiomis nuojautomis, kaip turi būti, ir be jokio rėmimosi faktais.
Pavyzdžiui, mic šįryt pasakojo, kad Lietuvoje jau krūvą metų egzistuoja toks Sociologijos institutas, kuris prieš keletą metų tyrinėjo, pavyzdžiui, tokias naujoviškas sambūvio formas, kaip LAT. Niekur diskusijų erdvėje nesklandė jokių mokslinių darbų pavadinimai. Niekur nemačiau jokių sociologų, psichologų, edukologų išvadų, kad šita koncepcija ir jos išgimdyti įstatymai padarys vaikus laimingesnius. Aišku, tyrimų/statistikos/faktų analizės ir susitikrinimo, ar tikrai priimamas įstatymas neprasilenkia su realybės tendencijomis, nereikia, jei "kaip Dievas sutvėrė, taip ir turi būti, o čia ėmė žmonės madų vaikytis, prasidėjo visuomenėje kažkokios keistos diskusijos".
Galiu pridėti tik tiek, kad tos "mados" - tai tendencijos, kurias lemia Vakarų visuomenėse jau daugybę metų vykstantys procesai: moterų emancipacija ir savarankiškumas, individualizmo stiprėjimas, bažnyčios įtakos silpimas ir pagaliau požiūrio, kad individo laimė yra jo gyvenimo tikslas, įsigalėjimas. Gyvename serijinės monogamijos laikais, ir tikėtis, kad kažkas iš inercijos ar įsitikinimų liks santuokoje/santykiuose, nors jie jam neteikia laimės - vis mažiau tikėtina. O jei taip ir būna, man labai dėl to gaila.
Mane stebina tas santuokos sakralizavimas, ją laikant saugumo ir užtikrintumo garantu. Santuoka - tai nėra natūralus, kaip bebrai -- ta citata išvis yra aukšto lygio marazmas -- o istoriškai susiklostęs darinys. Ji visuomenėje egzistuoja ne todėl, kad dievūlis taip surėdė, o dėl, imho, visiškai pragmatiškų priežasčių - tam, kad vyras būtų tikras, kad jo šeimoje gimę vaikai tikrai yra kilę iš jo genetinės medžiagos (nes už nesantuokinius santykius baudžiama), tam, kad būtų suformuota save išlaikanti šeima su aiškiai apibrėžtomis funkcijomis, tam, kad valstietis žinotų, kam padalint savo avių bandą. "Dievulis taip norėjo" slepia tiesiog nuosavybės ir užtikrintos savireprodukcijos klausimus. Very mammalian.
Vakar užtikau gan protingą straipsnį apie "sveiką šeimą", kuriame buvo sakoma, kad šeimą visų pirma apibrėžia ne štampas, ne bendras ūkis, ne vaikai, ne įteisintas seksas, o bendras emocinis laukas - kai žmonės rūpinasi vieni kitais ir yra susiję emociniais saitais. Ko gero, teisingiausia nuomonė šiuo klausimu.
Aišku, man kaip ir nusispjauti, ką vadina šeima, o ką ne, dėl manęs taip gali vadinti ir tik "šliūbą paėmusius" ar tik tuos, kurie apsiženyjo dvidešimties ir gimdė vaikus pamečiui, kaip dievūlis davė. Didžioji oponentų dalis kaip tik ir kirtosi dėl pačio apibrėžimo, o apibrėžimas būtų nesvarbus, jei iš už jo nekyšotų sistematiškos nelygybės ausys -- turiu omeny Paramos Šeimai pagrindų įstatymą.
Ta pati nelygybė man asmeniškai irgi būtų gan px -- neketinu kada nors tuoktis, bet tuo pačiu neketinu nei eiti į valstybės tarnybą, nei imti paskolą, nei melžti valstybės paramą. Šiuo konkrečiu atveju dariau veiksmus tik dėl to gryno neteisybės pojūčio. Kol valdžia užsiima savo galios žaidimais ir matuojasi bybius "ten kažkur", tol man ir labai daug kam iš jaunųjų hedonistų nesvarbu. Tačiau <chamstva> kai kam prieš rinkimus susuko pilvuką ir prireikė, kad kunigėliai iš sakyklų pasakytų, kokie jie geri -- stabdo vaikeliukų žūdinimą ir neleidžia lietuvai gyventi paleistuvystėje</chamstva>. Ir šitas kišimasis į asmeninius žmonių reikalus ir siekis valdyti ne tik veiksmus, bet ir kūnus mane siutina.
Kas veda prie pamąstymo apie tai, kaip atitrūkusi "atstovaujanti" valdžia nuo žmonių, kuriems ji turi atstovauti. Ne tik dėl to, kad valdžia yra kažkur toli, neįtakojama ir ne per daug lendanti į kasdienybę. Ir dėl to, kad ateina maximos ir teliko laikai, kai rūpinimasis tuo, kas vyksta ir kur tai veda tampa blogo skonio ir "not cool" dalyku. O tada ir lieka tik marginalios NVO ir pankeliai, kuriuos mūsų viešoji erdvė dar apšika delfi.lt lygio komentarais.
Emigration points skyrocket.
Kaip ten bebūtų, džiaugiuosi, kad proceso metu sutikau būrį moterų, kurios nemyža į batą, o veikia. Dar džiaugiuosi dviračiu ir vedybinėmis nuotraukomis.
Posted by kpmg at Mayo 16, 2008 5:05 PM 
Comments
"O tada ir lieka tik marginalios NVO ir pankeliai, kuriuos mūsų viešoji erdvė dar apšika delfi.lt lygio komentarais".
Kaip norėtųsi, kad klystum, bet deja mano pastebėjiami sako tą patį.
O šiaip labai taikliai čia parašei. Galiu tik pridėt perfrazuodamas vieną veikėją - reikia tyrinėti ir priimant įstatymus remtis tokia realybe, kokia ji yra, o ne tokia, kokia ji būna kažkieno košmaruose ar davatkų sapnuose.
Posted by: irviskaten at Mayo 19, 2008 9:51 AM