« dlnšdeč | Main | i am an alcoholic »
Agosto 17, 2006
oi
ką tik sapnavau turbūt privalomą kiekvieno šaltojo karo metu gimusio žmogaus sapną - apie bombą.
kaip ruduo, lapai, sirenos, ieškau priedangos - pašiūrėj, spintoj, duobėj. kaip blyksteli ir kaip po to iš dangaus pučia karštas vėjas. kaip paskui žiūriu į pajuodusias ir pūslėtas rankas ir nugarą. kaip seselė sako "kokių vaistų? taigi nėra vaistų. nebūna". kaip pradeda perštėti gerklę, ir kaip man nereikia aukštojo išsilavinimo, jog suprasčiau, kad pizda neišvengiama. kaip susitinku vaikystės draugą geltonai violetiniu veidu, kuriam į gabaliukus byra kepenys.
xz, seniai taip nesidžiaugiau atsibudus. suprantu, kad čia viso labo pasamonė atrajoja lektūrą, bet vistiek nepatinka, nors - gal sveika, kita vertus? mental ground zero :)
Posted by kpmg at Agosto 17, 2006 10:39 AM 
Comments
man ir tokie panashus pasitaiko... matau kaip ishnykstu y dulkes, bet poto viska matau ish shono... ir nieko nesuprates nubundu... o vaikysteje tai kruvos zombiu mane kartais vaikydavosi... bet chia daug kas sako, kad telikas prie to priveda....
Posted by: adomas at Agosto 17, 2006 8:48 PM