« blia | Main | tikri vyrai nesėdi ant dubens »
Junio 23, 2005
apie laminuotą emo
dar stabiliai žudo esybės, nuolat atidarančios savo vidines spintas ir demonstruojančios plastikinių lavonų iškamšas. paaugliškų santykių griuvėsius, vakarykštės nakties košmarus apie vorus, nervų šaknelių perteklių ir moteriškos intuicijos kuždesius. jeez, negaliu, tada ima noras patampyti lavoną už kojos, kad išsišieptų. nes a) kada yra kalnai savų problemų, svetimas permanentinis tikėjimas, kad išveši ir išgelbėsi mus visus, tiesiog užpisa, b) kai tų problemų nėra, esi ciniškas ir lakoniškas ir nesuprantantis, c) grįžti iš 'ten', kur visa komunikacija buvo maždaug ""bliaa, kaip achujenai", "aha"", į 'čia' visgi yra valios aktas, reikalaujantis pastangų. greičiau į pankroką ir į butelį paskui.
Posted by kpmg at Junio 23, 2005 9:39 AM 
Comments
nu je. Pritariu.. kai raso koki smilkala uzsidege romantiskai nuotaikai susiteikti tai man irgi kazkaip nei sis nei tas.. bet kita vertus yra puikiu vidiniu spintu... arba greiciau zmoniu puikiai mokanciu ju turini graziai sudeti. ;]. VIenas labiausiai pramusanciu man buvo mona_remi is lj.
Posted by: palivalka at Junio 23, 2005 10:40 PM
jai sapnuoji vorus, tai reiskia kazkokia laime laukia taves, bet as netikiu tais prietarais ir kitiem nesiulau...
Posted by: juanita at Junio 24, 2005 3:58 PM