« privalomas logas | Main | galva ir jos protezai »
Abril 25, 2005
misc
vat katiba ir domicytė rašo apie globalinius raudonus mygtukus.
vienintelis raudonas mygtukas, kuriuo tikiu ir kurį prisimenu giliausioj stadijoj, yra šis.
nors kartais norisi save išsijungt, kuriam laikui, kol kas nors atneš analoginį apelsiną, kol praeis pavargę riešai, kol išmiegosiu iki atsikėlimo be žadintuvo.
... o kol mes lakstėm apie mechanizmus, slėpėmės bokaluose ir dialektikoje, atėjo pavasaris: toks, kuriam argumentų nebereikia. gerai.