opit

gal yra savanorių pasikrušti su wordu už mane >)? alaus pažadu.
šiaip pagalvojau troleibuse, ant kiek tai, kas kitu atveju būtų visiškai įdomu, praslysta, kai per daug užgriebi ir apžioji. mieli žmonės pasidaro dėmesio reikalaujantys laiko vagys, mieli užsiėmimai - suskaičiuoti minutės tikslumu, beprotiškai įdomios knygos - paskaitomos troleibuse tarp taško a ir b, firefoxo bookmarkams užauga dideliausi ūsai, o pats tampi dvigalviu cepelinu.

true, true, mokslai: kompleksiniai žmonės su nelyginiu ausų skaičiumi, kreivės, telpančios į degtukų dėžutę, bei tikri žmonės, mokantys pasidaryti vandeninius coolerius, optimizuotis iki begalybės ir paspekuliuoti data storage tobulybės temomis: idealiausia būtų tai laikyti skaidriose holografinėse sferose arba fraktale.
paskui - kovojant su erdve rūpestingai suvyniotas žalias blynas į kelionę, ir žinau, kad šiąnakt tikrai nesapnuosiu to, ką vakar bei užvakar: kad esu chatbotas, galintis atsakyti tik į tam tikrus keywordus.

arba tęsiant geriausias skautų tradicijas :)
gavau siuntinį su dešimčia ubuntu kompaktų rinkinių.
sušėriau žvėriui livecd. net mygtuko "next" spaust nereikia.
kas nepatiko:

• blondinė ant viršelio. blia, tada jau suveikia mano mainstrymo pojūtis.
  
• daugiau kaip ir nieko? gavau, ko tikėjausi užprašydama: gražiai įpakuotą userfriendly dalyką. su šokolado spalvos desktopu ir šūkiu "linux for human beings".
  

• automatiškai primountina abu hardus.
  
• yra terminalas ir gimpas. gėris.
  
• gražus logasikas :)
  
• šiaip toks saldus šokoladinis saldainiukas, yra tos gražiosios kokybės ir skaidrumo, kurį aptinku tik opensourciniuose dalykuose. nice.
  
• dar patiko, kad rinkinių visgi 10, ir galiu pasidalint penkiais su pirmais užrėkusiais.
  

pasižiūrėsiu vėliau. ctrl - d. perskambinsiu rytoj. ctrl - d. būtinai. pamiegosiu sekančią naktį. parašysiu patį prasmingiausią emailą, prisiminsiu. pragooglinsiu. nufotografuosiu. perskaitysiu. sugrosiu visus miesto triukšmo bassline'us. ctrl - d. ctrl - d. kadanors(tm).
...nors šįryt norėjau save išbučiuoti už naktinius backupus.

apturėjau normalią gimtadienio gertynę. su daugybe pažadėtų linkų ir pamirštų pažadų, fizmatinėm kalbom, sėdėjimu ant grindų, plaukų apkepo kepimu, katino virimu, kaklo pjovimu su tualetiniu popierium, sūrio bei ledų vartojimu septintą ryto, kiekvienam kalbantis su savąja sienų plytele ir prasibudimu quake'o košmare. aoeėia.

vakare, ant instituto laiptų. vaiduoklis su velvetine skrybėle, po pažastim - oxford university press The Story of Semiconductors. ateina ir ištiesia man.
jis dirba šalia. papasakoja apie kvantinius kompiuterius, silicį ir dreifinį greitį. vaiduoklis irgi pavargęs. paeina su manimi iki stotelės ir sulaukia rūko troleibuso.
ryte įkišu ranką į kišenę ir randu elektromagnetą.

nesugalvoju, ar čia priot, ar tik nebežinojimas, kaip išsipisinėti ir daugelio dalykų sukišimas į vieną? paprastai gaunasi šūdas.
nors gražu :)

pavedžiojai mane po blizgančią kalėdinę beprotybę, nes kitaip nebemoku, nes daryt savaime nebeišeina, nes reikia pirkti brangius nereikalingus šūdus, nes Reikia,
ir nusibaigei su visom almamatjtvoju stipendijom kaip tik tada, kai pirkau bratkai hawkingą. nors liko už ką alaus nusipirkt vakare.
kita vertus, mieste mačiau siautėjant daug atgimusių vaikų košmarų. zjb, bent jau tikrovėje.

"stebuklų nebūna. būna gliukai" - atrašinėjau į visus gražius kalėdų sveikinimus. dėl kažkokio tokio gliuko įsidedu 1,5 litro degtinės, miegmaišį ir prožektorių ir lekiu į švediją, lauk iš "kur slėptis per naujuosius metus" beprotybės. off the map, kažkokis miestukas netoli uppsalos, be elektros ir šildymo.
txd, enc ir kiti žinantys žmonės, papasakokit, kas kaip ten :)