tumblr series of tubes:

>>

« one more childish question | Main | Vartoti »

Agosto 29, 2003

T is for technology

velgi, kiek spejau perrasyt, einu i nakti:)bus daugiau.
cia sutvarkytas/sumaketuotas textas, Download file

T
Is for Technology
and Theft

(is Jeannette Winterson atsakymo savo draugui Williamui Gibsonui)

KADA MES

Šiandien pati technologinė pažanga reikalauja pernelyg daug musų dėmesio ir energijos. Mes naudojame neproporcingai daug kolektyvinio kūrybingumo išradinėdami naujas technologijas, skirtas valdyti pasaulį, vietoj to, kad atradinėtume naujus būdus juo mėgautis. Tai atspindi esminę mūsų civilizacijos kryptį- mūsų vertybės išaukština kontrolę vietoj malonumo. Mes darome viską, kad kuo geriau atsakytume į "Kaip?", net nemėgindami paklausti "Kodėl?".
Kai kurie teigia, kad nenustojantis technologinis vystymasis yra neatskiriama bet kurios industrinės visuomenės dalis. Tačiau taip pat tikėtina, tai yra kapitalistinės ekonomikos spaudimo rezultatas-ji verčia verslininkus ir išradėjus gaminti vis naujesnius ir naujesnius produktus, kad pakeistu senesnius. Tikra nekapitalistinė visuomenė, kurioje varžybos dėl pardavimų ir išgyvenimo neegzistuoja, pasinaudotu tuo, ka technika gali pasiūlyti, o ne pastoviai sudėtingėtų vien dėl paties progreso. Pati technika būtų traktuojama kitaip (pvz. daugiau visuomeninio transporto, mažiau mašinų, greitkelių ir taršos), ji mažiau grėstų žmonių laimei ir laisvei.
Tačiau vis dar yra svarbių neišspręstų klausimų. Pirma, kiek šiandienos technikos būtų nekapitalistinėje, nehierarchinėje visuomenėje? Šiandien jėga sukoncentruota technokratų rankose, kurie valdo neįtikėtinai susipynusius globalinius tinklus. Tai sistema, kuri gamina be galo įvairias technologijas, kurias mums siūlo vartoti. Ar radikaliai tiesioginė demokratija ir grupiniai sprendimai įmanomi tokioje terpeje? Turbūt ne. Tokiu atveju kyla klausimas, kokią mūsų technikos dalį galėtume panaudoti visuomenės decentralizavime.
Be to, dar reikia apsvarstyti visus atskirų technologijų pro et contra. Ar visiškai skirtingomis aplinkybėmis automobiliai, elektroninis paštas, televizija, neono šviesos galėtų padaryti mūsų gyvenimus labiau jaudinančius ir teikiančius pasitenkinimą?Kai kas galėtų, bet kai kas ne. Apskaičiuojant atskirų technologijų vertę, visada turime prisiminti, kad mūsų veiksmai ir aplinka yra veikiami tiek pačių prietaisų, tiek jų pritaikymo. Pavyzdžiui, naudojimasis internetu bendraujant kartu yra sėdėjimas vienoje vietoje minutes ir valandas, spoksojimas į švytintį ekraną, pojūčių izoliavimas, buvimas apsuptam, bet sykiu ir atskirtam nuo kitų, tarsi transporto grūstyje-taigi, žmonės, anonimiškai bendraujantys internetu, dažnai rodo vienas kitam tiek pat pagarbos, kiek ir kamštyje piko metu. Internetas taip pat pakeičia kitas, labiau tiesiogias bendravimo formas. Ar tai būtų kasdienybės dalis rojuje?

NAUDOJAMĖS PRIETAISAIS

Jūs kalbate apie sistemos priemonių panaudojimą pačiai sistemai sunaikinti- bet jei kai kurie šie prietaisai pačiu savo panaudojimu skatina susvetimėjimą, jie gali tik pritaikyti ir stiprinti susvetimėjimo sistemą. Vietoje to, kad priimtume oficialią aksiomą " Kuo daugiau technikos- tuo geriau" ir sutiktume su linijinio laiko samprata, kurios istorija mus moko pasitelkdama "progreso" ideologiją (t.y. "žmonija vystosi iš mažiau technologinės į labiau technologinę būseną, niekados atvirkščiai"), mes turėtume ryžtis bet kokiems pakeitimams technikoje, kurią naudojame, kad gautume iš gyvenimo tiek, kiek tik galime.
Taip, mes naudotume tik tuos visus įrankius, kurie bus veiksmingi šioje kovoje.Nepasitikėkime kiekviena technikos priemone ir išdrįskime tikėti, kad galime nereikalingąsias mesti šalin.
Sukonkretindama šiuos apibendrinimus, aš esu nuoširdžiai labai išsigandusi dėl pasenusio technologiškai suprojektuotos utopijos įvaizdžio, kurį iššaukiate su savo kompiuterių valdomomis mašinomis. Aš jau dabar vargiai įstengiu pasitaisyti automobilį, ar supranti, kad jei viskas būtų valdoma kompiuteriais, galimybė viską taisyti ir kontroliuoti atsidurtų mažumos rankose, tų, kurie turi reikiamus gebėjimus? Vidutinis žmogus beveik nejaustų šio pasaulio supratimo ar kontrolės.Visos praktinės gyvenimo sferos būtų paliktos "ekspertams". Jau dabar yra beveik taip, ir todėl pasaulis darosi svetima ir trikdančia daugelį iš mūsų vieta, ar ne?Ar "progresas" iš tikrųjų toks neišvengiamas, kad aš neišdrįsciau reikalauti ko nors kito?
Su visomis naujomis mūsų bendravimo ir mobilumo mes esame paralyžiuoti ir sustingę. Pasaulyje, kuriame informacija tolygi galiai, galingiausi yra tie, kurie gali nuslopinti visas tikras jusles tam, kad geriau apdorotų informaciją.Atsijunk nuo sistemos!Mobilizuokis!

JIE TAIP PAT

(ir Stella Nera'os kritika Jeannette laiškui)


O, Kibererdve, kokias dideles akis ir ausis tu turi!


Kartą buvo pasakyta, kad žemėlapis nėra teritorija. Tas, kuris taip pasakė, turėjo omeny žmonių abstrakcijų ribotumą, palyginus jas su realybe. Tačiau dabar mus elektroniniais botagais gena iš teritorijos į žemėlapį, iš tikro į virtualų-greitai nebegalės būti jokio tokio palyginimo!Simuliuojama elektroninė erdvė yra žemėlapis, niekingas žemėlapis: šitaip geriau galima supaprastinti, racionalizuoti, aprašyti, nuspėti, varyti propagandą, kontroliuoti. Kibererdvė yra uzdaras maniežas, kur viskas leidžiama, bet nieko nėra įmanomo. Naudoji kibererdvę informacijai gauti? Naudodamasis kibererdve, patenki į formaciją.


Nauja bendravimo rūšis.
Bendravimas per atstumą.
Bendravimas, kuriam nereikia susitikimo.
Bendravimas, kuriam reikia nesusitikimo.

Interaktyvus bendravimas tapo viena iš nematomos kontrolės formų. Kibererdvė mus sujungia į nervinį tinklą, mes tampame išsikerojusiais technologinės sistemos smegenimis. Kuo labiau sujungta populiacija, tuo greičiau sklinda propaganda. Vakardienos kontrolė bendraujant: politikai apklausia žmones, apdirba rezultatus ir taiso savo įvaizdį padedami retorikos. Šiandien komunikacijos naudojamos kontrolei kitaip: aprūpinant darbuotojus pranešimų gavikliais, mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, balso paštu…Verta pažymėjimo tai, kad dabartinė propaganda teigia, kad vartotojams reikia daugiau informacijos, ir reikia ne tiktai prisijungti prie sistemos, bet ir temptis su savimi krūvą komunikacijos priemonių, kad ir kur beeitum.
O ateitis? Spektaklio žiūrėjimo dienos beveik baigėsi. Žiūrovai šturmuoja sceną: dabar mes esame spektaklis, ir propaganda yra atgyvenusi.
Ateityje žiniasklaida ir kitos jėgos mūsų nebeatitraukinės nuo realybės. Patys tapsime trukdžiais, saveikaudami per terpę, kurioje negali būti jokios tikrovės. Patys save perkelsime iš realybės į Kibererdvę.

MUS NAUDOJA

Progresas-
pirmyn, kur?
Dabar lekiame visu greičiu
O prie vairo nieko nėra

Nenuspėjamos ateities nostalgija

Šioje sistemoje mes dirbame organizacijai. Organizacija plečiasi, tuo pačiu daugeja darbo. Kuo sunkiau ir greičiau dirbame, tuo daugiau atsiranda darbo. Žmones, anksčiau nerūpestingus ir įvairius, prirakino- iš pradžiu prie jų ūkiu,, po to prie fabrikų, biurų, o štai dabar- prie virtualių monitorių grotų. Prieš 13 metų biuruose nebūdavo AK ar kabinų. Kiek iš mūsų dabar esame priversti sėdėti vienišose, belangėse, pilkose kabinose po dienos šviesos lempomis ir leisti didumą laiko (didumą gyvenimo) prieš monitoriu, spoksoti į mirksintį mėlyną Nieką, klausytis aukšto mašinos dūzgimo, krutinti pirštus manipuliuojant bereikšmiais simboliais, pasąmonėje panikuojant dėl visaapimančio sekimo? Pamiršk šitą dinamišką prievartos, įtikinėjimo, visuomenės, bausmių ir atlyginimų, kredito kompleksą, kuris mus pajungia konsolei. Ar taip būtų, jei mes vietoj viso šito tiesiog galėtume gyventi, pasenti vienaip ar kitaip, valgydami, piešdami, bendraudami, krušdamiesi, fantazuodami, miegodami, piešdami, dainuodami, šokdami, tiesiog būdami žmonėmis, be darbo, nenaudojamais, laisvais, be sufalsifikuotų tikslų?Neturtas būtų tokia prabanga, palyginus su "prabanga", kurią dabar turime…


Žmonių protai yra transformuojami į informacijos apdorojimo priemones. (Mažiausiai tai vyksta dirbant fizinį darbą, kada protas gali laisvai fantazuoti). Mes sumenkinti iki aptarnaujančių mašinų lygio - perdirbame realybę į kompiuterių loginius duomenis (skanuojame produktus kasose, įvedame duomenis). Mes vis labiau ir labiau naudoja kaip biorobotus ar transliatorius, t.y. sąsajas tarp kompiuterinių sistemų. Aptarnavimo pramonėje visi, gaminantys maistą, turi nešioti uniformas ir logotipus, kartoti išmoktas frazes, sverti ledų kaušelius vilkėdami gumines pirštines. Mašinos mus formuoja pagal savo įvaizdžius.
Technika naudojasi žmonėmis, o ne žmonės technika. Technika nėra kažkoks konkretus objektas, tai vieninga santykių tarp visumos ir elementų sistema. Teigiantys, jog technika yra "neutralus įrankis" , ar tiesiog daug atskirų pasirinktinų dalykų, nepajėgia suprasti, kad technologija yra metafizinė visuma, organizavimo išraiška, ir todėl tegali krypti link didesnės tvarkos, didesnės centralizuotos kontrolės ir neišvengiamos žmogiškųjų objektų degradacijos. Apykaita turi greitėti ir padidinti bendrą produktyvumą. Visada galime dirbti efektyviau, bet niekada nepasieksime reikiamo efektyvumo lygio.
Pypsintis elektroninis kumšti trenkia įgrūstas į smėlio spalvos plastiką. Staiga visi dirbame su Windows'ais ir tas, kuris nesugeba, nebeturi, ką valgyti. Mūsų darbas ir vaidmuo yra tas pats bendravimas, jei esi tylus ir nesi uni/informuotas, esi antisocialus. Visada būsime apsupti elektronikos, daugiau nebetrokšime šviesos, gryno oro, šviežio maisto, spontaniško judėjimo, draugiško, žmogišo, tiesioginio bendravimo, žmonių kvapo, prisilietimo, gyvūnų. Mes kovojame: depresija, agorafobija, priklausomybės, bulimoja, panika, obsesijos - kompulsijos sindromai, savižudybės. O gydytojai mums išrašo vaistų.
Mūsų prepacifistė pramotė, urvinė moteris, tokiu atveju tikrai ramiai nesėdėtų. Ir dabartiniai keturmečiai nesėdi. Bet kibererdvė išsklaido minią ir ištuština gatves. Gyvename post-riaušių eroje, uždaryti kabinose - biuruose, priemsčių blokuose, kamerose, pramogaujame, spoksodami į ekranus.

( Ir, pagaliau! I. Markatos išvada)

ŠTAI LIAUDIES MOKSLAS!

Taip, uždavinį išsprendė,
Bet man niekas neparodė įrodymo.
Kažkas kitas, bet ne aš,
Nusileido Mėnulyje.

Sera White, " Akimirksnis Praturtėjimo Praradimu, arba Fragmentai".

Įrankiai, technika ir mokslas nėra blogai. Kaip rūšis, nesame kas nors kita, kaip išradėjau ir mūsų pasaulio statytojai, bet kaip individai, mes sugabame apsibrėžti, kokio pasaulio norime, ir patys jį susikurti. Kada tai darome, mes pasiekiame nuotykį ir atradimą kartu. Tai mūsų prigimtinė teisė. Tai liaudies mokslas.
Liaudies mokslas nėra naujas, jis senas kaip pati žmonija. Laboratorijos, mokslinis metodas, centralizuoti abstraktūs planai yra nauji. Besivystydami išmokstame žiūrėti į šiuos dalykus kaip į nukrypimus nuo įgimto mokslinio kūrybiškumo, kuris yra kiekvieno asmens dalis. Būdami liaudies mokslininkais, mes matysime, kad oficialusis mokslas su savo universaliais paaiškinimais ir sprendimais išmokė mus nepasitikėti savo pačių išradingumu, kūrybingumu ir intuicija.

Liaudies Mokslas prieš Mokslinį Metodą

Mokslinis metodas yra universali eksperimentavimo forma ir kalba. Tarp kitų dalykų, tai būdas vieno mokslininko tyrimų rezultatus pateikti taip, kad jie būtų pasiekiami kitiems mokslininkams. Taip mokslinis metodas veikia kaip visų mokslininkų pastangas vienijantis tinklas, Naudodami šį galingą Babilono įrankį, mokslininkai kooperuoojasi, kad patenkintų visas mūsų reikmes ir ar greičia ir efektyviau mus vestųsi į modernumą.
Kaip moksliniu metodu grįstas reiškinys, modernumas teigia, kad nėra jokios naudos kartoti. Šitas požiūris - tai taip dažnai girdimo komentaro " tai jau buvo padaryta", mokslinio akto mirčiai tolygios replikos, šaltinis. Šitaip naudojamas, mokslinis metodas virsta būdu iškelti grupinį progresą prieš individualų.

"Tebegalingi visatos viešpačiai, anksčiau ar vėliau duosite mums mašinų žaisti, arba mes būsime priversti patys jas pasidaryti - kad užimtume laisvą laiką, kurį jūs, su nesveiku troškimu, norėtumėte mus priversti švaistyti trivialybėms ir smegenų žudymui".

Maištingosios Henrio "Adolfo" Fordo dukters Marianos laiškas iš kaimo komunos.


Taigi, mūsų "Mokslinio Metodo" kritika praleidžia "Mokslą", kadangi tai fundamentalus mūsų rūšies įrankis, praleidžia "Metodą", nes metodas yra mkslo įgalinimas, bet apkaltina šios frazės vienaskaitą.Ši vienaskaitos tironija bando sujungti žmonių smalsumo ir kovos žvėryną į vieną tyrinėjimų techniką, ir todėl pralošia tiek mokslas, tiek žmonija.

Liaudies Mokslas ir Menas
Savo esme mokslas ir menas yra tapatūs. Abu naudoja gyvenimo patirtį ir jo stebėjimą kaip pagrindą kūrybingai minčiai, išradingumui ir gamybai. Tačiau, mokslą sukoncentravus kelių rankose, kiti liko išskirti.
Oficialiojo mokslo išskyrimas taip pat paveikė meną. Nuo Spalvoto Lauko Tapybos iki skardinėse išpilstyto šūdo, menas tapo "visa_tai_jau_buvo" stiliaus žaidimu. Šį procesą skatina logiką ir tvarką mėgstantys kritikai ir istorikai bei jų darbai palaiko meną, kuris prisideda prie linijinės meno istorijos. Tai technologinis menas.
Sistemai, kuri rūpinasi tik galutiniu rezultatu, liaudies mokslininkai priešpastato lygiai taip pat vertingus mokslinio ir meninio atradimo procesus. Liaudies mokslininkai mato grožį, nuotykį ir atradimą iš naujo išradinėdami ratą. Taigi frazė "Tai jau padaryta" yra spjūvis liaudies mokslininkui, kuris atsakys "ne manęs". Laikydami išradimą žaidimu, liaudies mokslininkai yra laisvi nuo linijinio progreso tradicijos, kuri pavogė kūrybiškumą ir ir pavertė mokslą ir meną nepasiekiamais.

Meilės Liaudies Mokslas
Profesionalūs mokslininkai tapo tarpininkais tarp mūsų ir pasaulio, bet šiandien tie tarpininkai yra visur. Tie daktarai, dizaineriai, evangelistai ir psichologai yra kunigų kasta, kuri suteikia paprastam individui visatą, sveikatą, dievą, laimą, netgi meilę.
Aš noriu manyti kad, nors aš nemačiau bučiavimosi per televiziją, man pavyktų ši keista saveika, tačiau aš to negaliu žinoti. Mes taip prisotinti masinės žiniasklaidos meilės stereotipu, kad, kaip ir menas ir mokslas, šis naturalus impulsas tampa ekspertų reikalu. Tie liekni aktoriai ir pornožvaigždės mus priverčia pasibjaurėti savo atstumiančiais kūnais, raukšlėmis ir netinkamu apšvietimu, o tada parodo mums, kaip tai daryti iš tikrųjų. Didžiausias bet kokių mylinčiųjų pasiekimas yra pranokti žibančių įvaizdžių bimbardavimą ir rasti savo kelią.

Taigi, štai yra Liaudies mokslas…
..kur savarankiškumas- mūsų kasdienė praktika. Čia ne per vėlu išrasti lėktuvą, dviratį, bučinį. Čia yra erdvės domėtis gravitacija, vėžiu, psichologija ir skruzdėlynais. Čia, neįtikėtina, mes tiriame, ar pasaulis apvalus-ir pamatome, kad taip nėra.
Taigi, neleisk pinigų, kurie nusidėvi taip pat, kaip tavo batų padai. Naudokis savo išradingumu, kuris yra gyvas ir vystosi, leisk laiką, kuris, kartu su išradingumu, atrodo dar labiau neišsemiamas, leisk gyvenimą, vienintelę dovaną, kurią gali pavydžiai gniaužti ir tuo pačiu maloningai dalinti.
Naudokis tuo!

* Rato išradimas iš naujo: Agentas F. markatos Dixon'as rodo giroskopinį savo "Saugiojo Dviračio" stabilizatorių. Dixon'as sako, kad Saugiojo Dviračio darymas buvo toks pat linksmas kaip broliams Raitams buvo linksmas lėktuvo konstravimas, tačiau Saugusis Dviratis negali užmušti milijonų žmonių avarijose, bombarduoti civilių ar kuo nors prisidėti prie planetos sunaikinimo. "Teisybė!" pritaria Kitas Carsonas, persiutęs jo asistentas, " ir niekas negali paneigti Saugiojo Dviračio!"

Posted by kpmg at Agosto 29, 2003 10:54 PM kaip.tik.ten

Comments

šitam skyriuj > dalykų, kuriems pritariu

Posted by: br at Agosto 31, 2003 9:46 PM

> negu kur?

Posted by: opit at Septiembre 1, 2003 3:03 PM

negu ankstesniuose skyriuose

Posted by: br at Septiembre 4, 2003 3:38 PM

o kur daugiau butu galima rasti pan. info?

Posted by: Jau at Marzo 7, 2005 2:35 PM