« lokakuu 2008 | Main | maaliskuu 2009 »
Tris dešimtmečius kuriama vakarų pasaulį dekonstruojanti muzika labai gerai klausosi ofise geriant nioliką puodelį kavos, bet kai dekonstrukcijos objektas pats pradeda griūti, belieka tik prieš tiek pat metų iš nigerių kvartalų emigravęs, mutavęs, adaptuotas ir jau ne vietoje, o pačios vietos kuriamas repas. Nes valgyti tai norisi.
Devartui eina devintieji metai. Kaip internetinei bendruomenei - labai daug. Ji išgyvenusi ir pergyvenusi visus internetinių bendruomenių raidos etapus ir iki šiol aktyvi.
Aš devartą brausinu gerus penkeris metus. Jame yra daug įdomių ir dar daugiau neįdomių menininkų, bet įdomumas - skonio reikalas. Įdimiuosius, tuos, į kurių darbus atkreipiu dėmesį, kurių raiškos priemonės ar temos mane domina, galiu suskirstyti į tris grupes: savęs ieškantys, save atradę ir savyje užstrigę. Savęs ieškančiųjų darbai labai skirtingi, kreivoki ir su beužsimezgančiu originalumu. Save atadusiųjų darbai originalūs, jau būna išgryninta pagrindinė mintis ir technika, iš karto gali pasakyti, kad keli darbai yra vieno ir to paties autoriaus. Savyje užstrigę yra per nelyg ilgai iš antrosios stadijos neišlipantieji. Jų darbai būna atlikti profesionaliai, techniški, tačiau vienodi. Menininkas užsiloopina savyje ir nebesukuria darbo nepanašaus į prieš tai buvusius.
Įdomiausi yra tie antrieji. Šioje stadijoje menininkas kuria originalius, gerai atliktus, unikalius kūrinius. Žiūri į juos ir patiri kažką naujo, nematyto, per tokius kūrinius pažiūri į pasaulį kitu kampu. Gaila, ši stadija trunka gana neilgai ir menininkas pradeda save kopijuoti.
Maispeisas daugiausia naudojamas muzikantų. Tiek pradedančiųjų, tiek populiarių grupių ir jų fanbojų. Muzikantai į pirmą puslapį paprastai susideda užsifriendintus kitus muzikantus, todėl toje makalynėje navigacija ir naujų grupių atradimas yra labai paprastas.
Maispeisuose situacija labai panaši, bet kiek kita nei devarte. Ten nėra tokio darbų streamo. Tiesiog ateini į profaila ir matai sumestus kūrinius. Nežinai kada jie įmesti ir kas buvo seniau. Tačiau tai nei tiek svarbu. Svarbiausia yra brausinimo momentas. Ir kas įdomiausia, ten daug į antrąją kategoriją pakliūvančių muzikantų. Manau, kad muzikoje antroji stadija daug platesnė, nei dailininkų atveju.
Man patinka kažką mokantys ir daug potencialo turintys žmonės. Iš jų galima pasimokyti, juos galima pamokyti, jie išmoksta, jie padaro ir padaro gerai. Tris naktis prasėdėjusio menininko truputį kreivokas darbas yra daug šiltesnis ir labiau įtraukiantis, nei štampofkes kalančio devarto dievo dar vienas nykus paišalas. O su iš metų santaupų nusipirktu sintazatorium įrašytas, kreivai suvestas ir ausis kutenančio žemo SNR synthpopo gabalas kala į klyną ne mažiau nei naujas depešų albumas.