mad

Kažkada buvo tokia frazė: "Norėdamas pakeisti kitus, pirmiausia pakeisk pats save". Bet. Vis iškyla tokia įdėja, kad viskas priklauso nuo aplinkybių. t.y. nors ir interesai sutampa, bet aplinka neleidžia spėti atsiriboti nuo jos ir priimti/atiduoti kas tau ir kitiems tavo požiūriu įdomiems žmonėms yra koncentracijos zonoj. Tiesiog geriausiu atveju turi rėkt, kad kažkas pabandytų tave suvokti, kitu atveju pradedi galvoti apie agresiją, kad per baimę tiesiog nutiltų..
Nes kai bendrauji su žmogum, su kuriuo ir kuriam nereikai keisti aplinkos ir aplinkybių ir tas bendravimas teikia jums naudą. Tai kas tada tai yra jei ne aplinkybės (daugiaprasmiškai)?

Va čia ir nutrūko jau pamiįšta pagrindinė mintis... dar daug trūksta iki kulminacijos ir reziumė, bet manau esmę prisiminsiu.

Ne3.14sti proto.

Prisiminiau.. Pagaliau antra naktis is eiles uzmigsiu su muzika..ausinemis ant galvos.. ramybe ir tikras zvilgsnis i pasauli.. sapnuose.. galbut..
o gal tiesiog bandymas ieskoti nuo zibintu atspindinciu savo kito as pasislepusiu uz krumo persigandusiu akiu? istempti i sviesa ir prilipdyti veida prie spiginancio kaip saule naktinio zibinto? Ka nors suprasti. pasijuokti. nuvilkti agonijos perkreipta kuna namo ir atejus rytuj suvaidinti sapna? galbut..
rytoj.. poryt.. ar tai turi reiksme..? gal.. bet man i tai nusispajut..