Rugsėjo 30 d.18 val. svečias skaitys paskaitą „Mes patys kaip vartojimo objektai“ Vilniuje, Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2).

Spalio 1d. 11 val. – paskaita „Natūrali blogio istorija“ Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).

Renginiai vyks anglų kalba. Viešas paskaitas seks klausimų-atsakymų sesijos, kurias moderuos prof. Leonidas Donskis.

Renginių metu bus pristatyta trečioji į lietuvių kalbą išversta Zygmunto Baumano knyga „Vartojamas gyvenimas“.
------------------- citatos pabaiga ----------------------------

šaltinis -- bernardinai

epoche: the theoretical moment where all judgements about the existence of the external world, and, consequently, all action in the world, are suspended.
ataraxia: a lucid state, characterized by freedom from worry or any other preoccupation.
qualia: the subjectively measured quality of conscious experience (pain of a headache, taste of wine, redness of the sky). iš čia - kvalofilai, kvalofobai.

solipsizmas (kilmės nuo solus ipse, pasirodo) būna metafizinis, epistemologinis ir metodologinis. kam svarbu žinoti, kuo jie tarpusavyje skiriasi? vaizduotės šuolių praktika.

penktą kartą ranka rašant intencionalumas ir intersubjektyvumas, ima pintis brūkšneliai skersai t raidės. hm, kadaise negalėjau suprasti, ko mano pažįstami filosofai taip gliučinasi apie kalbą kaip reiškinį.

little big berlin by pilpop @ vimeo.

a) tomas venclova parašo knygą apie vilnių - vilnius, a personal history. vartau angliško leidimo turinį, bac - pasirodo, vertimas iš vokiečių. pavartau vokišką - hmm, vertimas iš lietuvių. po pusvalandžio galvos laužymo, koks lietuviškas pavadinimas ir kodėl jis neįtrauktas į jokią bibliografiją, paaiškėja, kad tai knyga, vokiečių leidėjų prašymu parašyta lietuviškai ir tuomet išversta. lietuviško leidimo nė-ra. an absolutely indispensable work on the city that produced john gielgud, bernard berenson and the budapest string quartet? in-deed.

b) gavelio "vilniaus pokeris" išverčiamas į anglų kalbą. galima vienų kliku nusipirkti amazone už 12 baksų ir maždaug už trijų savaičių gauti siuntą iš amerikos. tuo tarpu (prašau, pasakykit man, kad blogai googlinau) lietuviškuose
interneto knygynuose - ieškok kaip debilas. dėl realių knygynų nesu tikras, bet atitinkamoje akademinės knygos lentynoje tik mėtėsi seni poezijos leidimai ir solidus tuntas iš jidiš instituto. tad apie kokią vagą bijau net pagalvoti. vis dėlto suradus kokio knygyno užkampy būtų labai juokinga, jei paaiškėtų, kad pigiau jau imt ir parsiųst iš amazono.

damn, kodėl kurie dalykai atrodo tokie elementarūs? laiku pagalvoti ir pasirūpinti, laiku vieną kitą rankenėlę pasukti, atkreipti dėmesį į principinius dalykus ir va, prašau, kultūros promoutinimas, civilizuotumas, žinomumas pasaulyje, ekonominės krizės pabaiga, kosmoso platybių užkariavimas ir kas tik norit. aš netikiu, kad tam reikia skausmingai daugiau intelekto, nei kurti dar vieną všį, kurios veiklos tikslas - "populiarinti Lietuvoje ir užsienyje" prekės ženklą, kuris atspindi "didingą praeitį, gausiausią kultūros ir architektūros paveldą" ir prištampuoti pusę miesto visai brydkiomis reklamomis.

garbės žodis, aš dar truputį pažiūrėčiau į 209 ir pradėčiau rašyti pamojnus laiškus su pasiūlymais įstaigoms. bėda tik tai, kad man ne bėda lietuviškus, kaip ir zimbabvietiškus, autorius skaityti angliškai, slėptis bibliotekoje nuo amžino neįperkamumo ir laukti amazonės siuntų su knygomis išleistomis užsienio leidyklų, ant užsieniu kvepiančio popieriaus. nes nacionaliniu (kuo? kultūra? paveldu? ateitimi?) pirmi turi pradėti rūpintis tie, kurie tiki kažkokia lokalios ir vietinės ateities prasme. aš netikiu.

Alkoholio įtaka lietuvių gyvenimui ir mąstymui yra tokia didelė, kad net suformavo kalbą. Esama specialaus žodžio „pragerti“, skirto išreikšti nuostoliams, patirtiems dėl girtavimo. Atitinkamam sakiniui angliškai reikia net trylikos žodžių: I became so obscenely drunk last night that I lost my mobile phone. Tuo tarpu lietuvis tą patį pasakys dviem: Mobiliaką pragėriau. Galbūt tikslumo dėlei tūlas pridėtų dar vieną žodį: Vakar mobiliaką pragėriau. Tačiau jeigu panašiame sakinyje išgirsite ketvirtą žodį, neabejokite, kad žmogus arba vapa nesąmones, arba keikiasi.
(...)
Vienas iš esminių žmogiškųjų gynybos mechanizmų yra gebėjimas paslėpti savo pažeidžiamumą ir trūkumus po perdėtos sėkmės ir pasiekimų kauke. Visa mūsų gerovė priklauso nuo įspūdžio, kurį sudarome, todėl neverta sumenkinti įvaizdžio reikšmės. Tačiau lietuviai yra ypač žiaurūs teisėjai, greiti pabaksnoti pirštu tam, kurio statusas yra nepakankamai aukštas.
(...)
„Suokalbio“ mirtis reiškia daug daugiau nei Vilniaus subkultūros išsibarstymą. Tai rodo, kad Lietuvoje vyksta kažkas gilesnio nei ekonominė krizė. Tai – ir kultūrinis konfliktas, ir klasių kova. Dar daugiau – tai kova tarp požiūrių į gyvenimą. Vienoje barikadų pusėje yra žmonės, kurie nori būti vertinami kaip žmogiškos būtybės, tokie, kokie jie yra, net jeigu yra ne kas kita kaip idiotai ir mižniai. Kitoje pusėje – tie, kurie trokšta, kad kiti žmonės taptų tuo, kuo tapti neįmanoma, ypač sunkmečiu. Net jei ši antroji grupė mažėja ir jos nariai norėtų būti pralaimėtojais, iš tiesų jie laimi; atrodo, kad šis požiūrio į visuomenę parazitas tapo stipresnis nei šeimininkas.

tiesa, šio teksto originalas yra parašytas angliškai ir skaitosi sklandžiau.

knyga suklijuoja koliažą iš keliautojų ir atvykėlių pasakojimų apie vilnių. kai kurie personažai nesikeičia šimtmečiais:

[1784] In one of the humble inns, he joined the party of a jolly Catholic priest drinking vodka with an ancient Jewish postmaster. The cronies amused the scientist with their raucous conversation, during which every form of authority was dethroned. The two cursed everyone: from the Holy Roman Emperor and the Polish king to the bishop of Wilna and the local abbot.

atsainumo dvasia ir puikumo trūkumas čia taip pat nuo seno:

[1784] Forster concluded that Wilna, in spite of his best intentions, was unworthy of his talent: "Here, where science is covered by the silence of the night, where scientific achievements are not rewarded, even by a simple honorary prize, where most renowned and celebrated people are only those who the most serfs or gamble the most money - here, a foreigner, because of the apathy of his compatriots, gradually starts to feel abandoned by the better part of civilised society... Local society is marked by sluggishness, constant postponements and indifference to anything virtuous; here, a traveller will encounter the tolerance and masking of elementary wrongdoings, the persistence of habitual moralising nonsense, lack of modern forms of education, and, at times, a remorsless contempt for learning; in addition, the country is gripped by a senseless patriotism, an irrational governing structure and a sickly state constitution."

atrodo, kai kuriais atvejais vietų dvasia lieka įstabiai stabili.

citatos iš: laimonas briedis - vilnius, city of strangers. vilnius: baltos lankos, 2008.

• sena tiesa, kad WG rašo trilogijas, pamenate? pattern recognition, spook country ir bingo! zero history, available for preorder. need i say more?


• nesakysiu, kokiais kreivais keliais vėl užkliuvau už mesjė Kristiano Kirčevo (prieš gerus du metus galutinai praradau viltį, kad pavyks susigūglint dar nematytų jo tekstų), bet double bingo! anas rudenį išleido knygą nuspėjamu ir slapta lauktu pavadinimu: chemical illusions: anthology of cyberpunk tales from eastern europe.


• galiausiai, george alec effinger - when gravity fails arba "how islam went cyberpunk".

o taip pat -- tai, kas, sprendžiant iš aprašymų, turi šansą būti ultimate filmas apie socialinę inžineriją: the yes men fix the world (kudoz, culture repair ,). eikite į piratebay ir parsisiųskit.

"jeigu rašyčiau scenarijų first person shooteriui," - sako P. - "viena iš misijų būtų subombarduoti karoliniškių sodrą."
"tokiu atveju" - pataiso bičiulis L. - "misija turi būti apie tai, kaip užversti ant jos televizijos boštą."

gatvėje gyvena bent vienas juodaodis ir mergaitė, vedžiojanti šešką už pasaitėlio, o dviem bromais žemiau seniokai visą pavakarę sėdi ant laiptų - groja armonika. kaimynas Č. rimtai raukosi ir daro remontą, netyčiom numeta blėką ant kaimyno A., kuris irgi daro remontą vienoje iš minėtųjų šešių aludžių. kaimynas G. eina į promenadą per liūtį, kaimynas Ž. pažada pakviesti alaus, kaimynas B. yra buvęs klasiokas, kurio nemačiau aštuonerius metus. multiplicity, aha.

kasnakt pusę dviejų pro šalį praeina vyriškis su žemaitijos pieno uniforma. labai raudonas. antrą valandą kvartalą apeina baltai rudas katinas ir galima eiti miegoti, nes kurį laiką nieko įdomaus nebevyks. kartą sankryžą valdo bičukas, spardantis gatvės mašinas: ieško, kurioje įsijungs signalizacija. kai pavyksta - stovi, klauso, linguoja kartu. kai išsijungia - spiria vėl. not quite amused gyventojai iš ketvirto aukšto laisto jį vandeniu. atvažiuoja ekipažas, užkloja galinę sėdynę celofanu ir išveža šlapią bičuką nežinoma kryptimi. kitą kartą ant tos pat sankryžos stovi keturi plėšikai su bambaliais ir garsiai pasakojasi, kaip ir kam davė į galvą, sėdėjo bei bėgo nuo policijos. multiplicity x 100.

sekmadienį priešinguose languose pusę penkių ryto skamba žadintuvas ir čepsi šlepetės. gyvenu namuose, kurių kodinis pavadinimas - twenty four seven, dar mažumą trūksta lentynų, bet apsčiai tvyro geroji skalbyklos + interneto kavinės dvasia.

puikumas - tai ne puikybė, ne puikavimasis ir ne perfekcionizmas. aš puikumu vadinu excellence, galbūt tiktų ir meistriškumas, bet jis asocijuojasi su amatais, o šiuo atveju norisi aprėpti ir platesnius, ir siauresnius dalykus.

puikumas - tai susikaupimas ir padarymas nuo pradžių iki galo. su galva. galvojant, apie tai, ką darai, o ne apie tai, ką veiksi po to, greičiau ir bet kaip užbaigęs. tai - siekimas geriausio varianto, atsižvelgiant į turimą laiką, jėgas ir resursus. turint ribotus resursus dažnai neįmanoma padaryti "taip kaip reikia", tačiau visada yra pasirinkimas: stengtis arba nesistengti.

puikumas - tai nutiesti dviračių takus ir po to pabandyti jais pasivažinėti. puikumas - tai gerti savo verdamą kavą, nepatingėti matuoti su liniuote milimetro tikslumu, prisukti varžtus iki galo ir sugalvoti gudrų workaroundą vietoj nufutbolinančio pasakymo "taip negalima". tai - pokalbiai su žmonėmis kuriems tai, ką tu darai, rūpi daugiau, negu tau pačiam. tai - gebėjimas pažiūrėti į save kitų akimis. tai ne tik žinojimas, ką ir kaip darai, bet taip pat ir kodėl darai taip, o ne kitaip. kartais puikumas kainuoja be galo mažai - laiku paleisti spellcheckerį arba spjauti ir nesiimti absoliučiai nemielo darbo, nesvarbu, kad tau už jį būtų sumokėję.

jeigu tave dakala, jeigu tau nyku ir neįdomu, jeigu tau už tai "nieks daugiau nesumoka", gal tau tiesiog laikas pakelti vieną vietą ir nutransportuoti ją ten, kur bus kitaip. bent tol, kol vėl nedakals.

gyventi tarp žmonių, kuriems nerūpi puikumas yra sunku todėl, kad pats kažką padarydamas puikiai labai retai būsi įvertintas net paprastu paplojimu per petį.

mažiausia, ką galima su tuo padaryti - susidūrus su puikumu, jį bent keliais žodžiais pagirti. šiandien giriu banko skyrių, kuris pasibaigus darbo laikui liko aptarnauti didžiulę užsilikusią eilę.

tokiomis dienomis, kai karštyje kaip tikras nebedarbo klasės atstovas drybasau ir stebiu sankryžą, atrodo, kad visi pravažiuojantys važiuoja atostogauti. kuriu istorijas kiekvienai mašinai - šitie prie jūros, šitie kažką prisiminę dar užsuks į mindaugo maximą, šitie šiaip užsidėjo garsiai paauglystės kasetę ir važiuos bet kuria kryptimi tol, kol sueis laikas ją apversti.
tuo tarpu dažnais vėlyvais vakarais, kai žaibuoja, sankryža yra verta film noir. tokie vakarai tinkami prasukinėti makles galvoje, jie labai tinkami žinoti, kad dabar po labai ilgo laiko vėl galima pasirinkti kokio tik nori veikėjo vaidmenį. tiesa, šitas filmas kaip laiko mašina kartais įsijungia ir be lietaus: einant išvietintais vilniaus patvoriais, jis atrodo kaip pasibaigęs miestas, kuris taip ir nesulaukė ateities, arba jos sulaukė, nesėkmingai pabandęs peršokti dabartį.
balkonas pastaruoju metu yra tinkamiausia vieta džiaugtis geromis naujienomis ir browsinti. dar viena vieša nevieša erdvė - į kolekciją.

1. Sugalvokite koncepciją. Ruošdamiesi kurti virtualią asmenybę, nutarkite, kam ji reikalinga. Ar turite idėjų, nuotaikų, kurios išsiskirtų iš tų, kurias jau išsakėte? Neišmintinga kurti virtualią asmenybę tik tam, kad ji transliuotų jūsų kasdienes mintis - po jomis galite pasirašyti ir savo vardu.

2. Svarbiausia - vardas. Sakoma, kad apetitas kyla bevalgant. Netiesa. Apetitas kyla, pamačius restorano iškabą. Štai keli vardai:, "Almantas Balandis", "Aušrinė Marija", "Maironis". Jaučiate, kaip vardas nulemia... praktiškai viską? Dauguma žmonių neskaitys straipsnio, kurį parašė "Jonas Mačiulis". Tad rimtai atsipalaiduokite ir pagalvokite, koks turėtų būti jūsų virtualios asmenybės vardas? Pasirinkus vardą, visa kita (pradedant noru įžeisti bičiulį, baigiant sunkiais psichiniais negalavimais) ateis savaime.

3. Kurkite unikumą. Stenkitės, kad jūsų virtuali asmenybė būtų nepanaši į kitas. Iš esmės, būtent tai apsprendžia, ar jūsų virtuali asmenybė yra tikra asmenybė. Kiekviena nauja virtuali asmenybė turi paneigti arba papildyti ankstesnių virtualių asmenybių (arba net ištisų jų kartų) kūrimo principus. Naudokite inversijos metodą: išskirkite bendrą principą ir naudokite jo priešingybę. Pateiksime paprasčiausią pavyzdį.
Stereotipas (senas principas): virtualią asmenybę kuria vienas žmogus. Visą asmenybės gyvavimo laikotarpį būtent jis yra vienintelis jos "šeimininkas".
Inversija (naujas principas): virtualią asmenybę sukuria ir valdo grupė žmonių arba valdymas kaskart perduodama vis kitam "šeimininkui".

4. Neišradinėkite dviračio. Visos didingos virtualios asmenybės jau buvo sukurtos. Pasidomėkite literatūriniais pavyzdžiais, ypač iš XVIII - XIX a. Anglijos ir JAV. Du pagrindiniai archetipai aprašyti viename iš Edgaro Po apsakymų: beprotiškai žavi fatališka moteris, kurios veido niekas nėra matęs, ir vyras - nesugaunamas kilnus plėšikas. Yra ir kitų klasikiniai tipažai. Remkitės vienu iš šių archetipų ir vystykite jį. Jūsų užduotis - kad tai būtų gyva, veikianti asmenybė, o ne plokščias personažas iš knygos.

5. Prisiminkite Stanislavskį. Susiliekite su savo virtualios asmenybės vaizdiniu, kalbėkite jos kalba. Niekada negalvokite, "Po šiuo savo pasisakymu pasirašysiu Baskervilių šuns vardu". Galvokite taip: "Ką pasakytų Baskervilių šuo, atsidūręs mano vietoje?" Svarbu viskas - jūsų personažo visuomenės sluoksnis, jo religija ir ligos, jo skonis ir braižas. Priimkite šiuos apribojimus kaip sienas, tarp kurių jūs turite jaustis kaip namie ir užmiršti duris.

6. Neperkaiskite. Jei jūs laisvai įsijaučiate į savo virtualios asmenybės vaidmenį ir lygiai taip pat laisvai nusimetate kaukę, o taip pat niekada nesusipainiojate ir visada prisimenate, ką darė jūsų virtuali asmenybė, sveikiname: tai - šizofrenija! Rekomenduojame išsirinkti sanatoriją švelnaus klimato juostoje - Bachčisarajuje, Baden-Badene, Borneo saloje.

7. Tikra galia slypi smulkmenose. Atsiminkite, kad kečupas - baisiau nei heroinas. Jeigu Maskvoje netikėtai dingtų visas heroinas, kentėtų tik keli narkomanai, o jei tai būtų kečupas... įsivaizduojate, kas atsitiktų?! Todėl nesistenkite būti ekstravagantiškas - genialu tai, kas paprasta. Išmokite aplipdyti savo virtualią asmenybę natūraliai išsprūstančiomis detalėmis. Tarsi netyčia, nupasakokite, kaip atrodo Karmėlavos kapinės, pavartokite vietovardį "Slabotkė" - ir štai jūsų virtuali asmenybė jau asocijuojasi su vietovėmis, kur pats niekada nebuvote. Taip pat galima ją susieti su tam tikra profesija, amžiumi ir galybe kitų dalykų.

8. Jūsų darbai - jūsų įrodymai. Nesistenkite įrodyti savo virtualios asmenybės tikroviškumą kokiais nors "dokumentiniais įrodymais". Aukštųjų technologijų laikais nieko neapgausite "sąžiningai nuskanuotu pasu" ar "unikaliu elektroniniu parašu". Bet jeigu jūsų virtuali asmenybė nuolat iškrečia ką nors įspūdingo - tam nebūtinai reikalingas talentas - stebėtojai nesuabejos jos egzistavimu.

9. Nerizikuokite. Sakoma, kad kiekvienas žudikas grįžta į nusikaltimo vietą. Virtualios asmenybės kūrėjui dažnai kyla pagunda pačiam išlįsti į dienos šviesą: padiskutuoti su savo asmenybe, kartu su kitais pasidžiaugti jos pasiekimais. Atsispirkite šiam norui - nesikarščiuokite be reikalo. Taip pat neįsitraukite į ilgas diskusijas su keliais žmonėmis vienu metu, nesivelkite į sudėtingus santykius, apipintus pažadais. Kartais virtualios asmenybės tylėjimas, jos netikėtas dingimas yra žymiai naudingesnis pasirinkimas, pabrėžiantis paslaptingumą.

10. Venkite atskleidimo. Anksčiau ar vėliau tikrai prasidės bandymai atskleisti jūsų virtualią asmenybę, todėl geriau iš karto kontroliuoti šį procesą. "Atskleiskite" savo virtualią asmenybę pats - laiku nuspėkite galimus puolimus ir užbėkite kitiems už akių, sušvelnindami smūgius ir nukreipdami juos toliau nuo virtualios asmenybės. Subtilesnė suktybė - kartu su virtualia asmenybe kurti ir virtualų jos atskleidėją. Net jei viena iš šių dviejų asmenybių bus atskleista, jūs tebevaldysite likusią ir turėsite nugalėtojo alibį. Galima naudoti ir sudėtingesnes atsitraukimo schemas (žr. 3 punktą apie perdavimą kitam "šeimininkui").

11. Buvote atskleistas? Nenusiminkite! Laikykite tai repeticija, juodraščiu. Išanalizuokite klaidas ir imkitės tobulesnės virtualios asmenybės. Jūsų idealas - virtuali asmenybė, kuri tebegyvens amžiais net tada, kai jūsų gležnas kūnas, atidavęs jai visą savo laiką ir jėgas, supus karste.

12. Laiku apsižvalgykite. Silpna asmenybė niekada nesukurs stiprios virtualios asmenybės (atvirkštinis variantas negalioja). Jeigu jums pavyko sukurti stiprią virtualią asmenybę, galbūt verta išbandyti save ir kitoje kūrybinėje veikloje: šuoliai su uždelsto išsiskleidimo parašiutu, kalnų bičių veisimas, darbas vaikų darželyje.

13. Niekada netaikykite visų šių patarimų vienu metu. Išsirinkite kelis, pavyzdžiui, vien lyginius arba nelyginius. Ar penkis - septynis atsitiktinius patarimus. Atsitiktinius skaičius tarp 1 ir 12 galite sugeneruoti rankiniu laikrodžiu.

toks jausmas, kad kažkas svarbaus pasibaigė tarp 2007 ir 2008 - arba tamsa, arba dalykų lengvumas, o greičiausiai abu.

žalia ir triukšminga. cuba libre, penktadienio naktį niekas nekalba angliškai ir tenka virsti babelio žuvele. migrantai iš azijos su neišsiskiriančiais prekybcentrių maišeliais, pardavinėjantys alų po 22 valandos - kiekvienoje centro sankryžoje. dar vieno afterparčio pradžia - seno hardwaro daužytuvės po muilo burbulais. sekmadienio turgelis - senis, grojantis bacho arijas vandens taurėmis. sekmadienio kava - nesvarbu, kad nė vieną dieną nenustojo lyti.

miestai, kuriuose rodai taksistui kelią - arčiau kūno. gps nereikalingas.

atpratau pakuotis knygas tada, kai supratau, kad kelioninė knyga turi tik du kelius: arba perskaitai kelionei dar neįpusėjus ir ji tampa balastu; arba nė karto neatsiverti, ir ji yra balastas visą laiką. abu vienodai erzina ir prieštarauja lengvo nešulio taisyklei.

jeigu prireikia, kelias pats sudėlioja skaitalus:

knygas iš pirmojo knygyno pirmajame kirstame didmiestyje.
vietinį laikraštį, nelabai svarbu, kokia kalba.
žurnalą, pasiskolintą iš intelektualaus pakeleivio.
diy komiksą, paliktą ant pievos parke.
elektroninį paštą, pagavus nemokamą linką.
lankstinukus apie nepažįstamą viešąjį transportą ir metro žemėlapius.
tranzuojant - nepažįstamų kalbų survival phrasebooks ir atlasus.

kai visiškai nėra ką skaityti, neurotiškas keliautojas gali pildyti nuotykių dienoraštį.

lietuvos leidėjų asociacija, gavusi vilniaus savivaldybės pasiūlymą, atsisako dalyvauti rengiant projekta "vilnius - pasaulio knygų sostinė 2012".

pagarba už (pažingsniui argumentuotą) akibrokštą savivaldybės adresu, taip pat ir už esamos padėties apžvalgą.