life // my own summer

vasaros pabaigos agonijos yra agnostinės arba ignostinės. mieli bičiuliai, jūs galite šimtą kartų ginčytis apie vasaros apibrėžimą, bet vis dar tikėti, kad tai yra laikas, kitoks nei kiti.

mieli bičiuliai, ar atsimenat, kokia buvo vasara prieš dešimt metų? vasarą prieš dešimt metų mes sėdėdavom naktim prie ekranų ir rašydavom tekstinius failus, kuriuos buvo galima išsaugot, pamiršt arba išsiųst su rytiniais emailais. ar dar atsimenat personalinius, o ne dalykinius emailus? aš vis rečiau - bet atmenu, kaip jie būdavo laukiami, kartais po keletą mėnesių, kartais po pusę minutės. mp3 failai per DCC tuo tarpu eidavo valandų valandomis ir guldavo į keistų pavadinimų kolekcijas, filmai vaikščiodavo kompaktais, videonuomos dar turėdavo prasmę ir visi sysadminai turėjo po svajonių mergaitę. bent du geri draugai dirbdavo naktines pamainas interneto kavinėse, buvo išties svarbu juos pažinoti, tūnoti, pasiimti po darbo ir eiti miestu V šiaurės ar pietų kryptimi. pokalbiai по душам vykdavo paprastai, o sudėtinga buvo tik sulipti pro langą atgal taip, kad kaimynai nieko nesuprastų. po velnių, viskas atrodė prasminga.

*trin din din, tavo rankos aukštyn!*

mieli bičiuliai iš neaprašytos ateities, kaip atsiminsit du-nulis-vienuoliktų metų vasarą? pasaulio naujienų ir nuobodybių vasarą, kulkų per antraštes, rankenėlių sukimo į dešinę, ekonominių neva krizių, tarptautinių neva incidentų, keistų teismo procesų vasara. diskografijų ir projektuojamų meshų, geros bei prastos degtinės, akademinių šaradų, neįskaitomų knygų, išvykų su takeriu ir izolke, vairavimo pievoje, baigiamųjų ir stojamųjų, miesto V idiosinkrazės, idiotiškų garso takelių, prisirašymo ir atsisveikinimo vakarėlių, psichodelinių miškų pravokimo ir neighborhood terrorism in blue vasara. po velnių, viskas vėl atrodo prasminga.

šitą vasarą dariau šimtą geriausių dalykų, kurie jau dabar užsimiršta. viriau kavą po dvaro laiptais, viriau kavą žmonėms, kurie pasakojo istorijas arba buvo pavargę, viriau kavą be interneto - žmonėms, turintiems po feisbūko, skaipo ir gūglo akauntą. nueidavau į darbą vieną dieną per savaitę, kai jų turėjo būti bent trys, mokiausi daryti gerai tai, ko nemoku, ir blogai - tai, ką moku iki nugaros smegenų skausmo. piešiau komiksus galvoj, žaidžiau šachmatų partijas su tikromis ar dalykinės srities figūromis, auginau ant palangės vaisius ir daržoves, bet kur turėjau namus ir visur miegojau neurotiškai.

bet kokia patirta magija nebenugula į tekstinius failus, ji nutinka čia ir dabar, o rytoj pasibaigia ir pavirsta kriauše, kurią prakandi nesutrupėjusia žandikaulio puse, išmesdamas liekanas per balkono turėklą. vasaros pradžioj prietelius mano gatvėj rado šimto baksų banknotą, o šiandien aš ten pamečiau beveik tiek pat - ir gamtoj įsivyravo pusiausvyra.

mieli bičiuliai - tai juk aišku - tamsioji ateina, ji jau beveik prie pat, papečiui. bet dar liko dienų, kurių linkiu neprapist, ir polėkio, kurio linkiu laikytis kaip turėklo laiptinėj į įsivaizdujojamą niekur. būkit linksmi, bičiuliai, šypsokitės ir spėkit padaryti viską, ko nedarėt dešimtį metų.

Posted by kachiba-chan at August 27, 2011 3:03 AM