skaitalai // a dispenser identifying smiles, not fingerprints

D. rašo ir sako, aš sergu savo tema.
aš, tuo tarpu, sergu savo autoriais.

de certeau - foucault - bourdieu - baudrillard (- lefebvre - lacan - deleuze - derrida - ).
visi gerieji prancūzai jau mirė.

septynių metų pertrūkis, viską skaityti iš naujo. atradau, kad neįspėjamas keistas žmogus surinko į biblioteką ištisą baudrillardiadą. simuliakrai kaip simuliakrai, nepasikeitė per tą laiką, ir referentai kaip referentai ir post-pseudo-akademiniai tekstai. darbo priemonės ir diskurso žaismas - patogus, neįstabus.

bet štai fragmentai yra ploni, keisti leidiniai (užrašai iš paraščių? dienoraščiai?), apie kuriuos nieks neužsimena. tikėjausi marginalaus abr, nedaug trūko, kad pamesčiau nežiūrėjęs. o pasirodo.

laurence durrell meets william gibson meets alice in wonderhell.

monsieur baudrillard mokėjo rašyti gyvai:

The man throws himself into the dustcart, shouting, "I'm rubbish!" They pull him out and he throws himself in again, shouting, "I'm rubbish!" He had lost the use of metaphor. (...) The Mongols listening to the Gregorian chant in the gardens of the priory of Saint-Hymer. In fact, they are not listening to anything. They are waiting for the mass to end, to see baroness X go by in her wheelchair.

ir šmaikščiai:

Max Ernst paints a garden. When he has finished the picture, he sees that he has forgotten to paint a tree. He immediately has the tree cut down.

ir pagaliau atsako į man seniai rūpėjusį klausimą:

Who are you then, JB, you who speak of simulacra, but a simulacrum yourself?
Answer: it is because I exist that I can advance the hypothesis of the universal simulacrum and simulation. You who are already unreal cannot envisage the unreality of things. You who are merely the shadows of yourselves cannot advance the hypothesis of transparency.

Posted by kachiba-chan at April 8, 2011 12:05 AM