« urban notes from the margins | Main | a note for freelance web designers »

xperience points // re-vo-- what?

kaip žinia, viena iš problemų, nuo kurių prasideda miesto studijos, yra pačios miesto sąvokos apibrėžimas. kiekybiniai matai (gyventojų skaičius, tankis, plotas, prieinama infrastruktūra, etc.) nepadeda, nes nėra aišku, kur ir kas turi teisę nubrėžti ribą. skaičių "didumas" yra reliatyvus supančios kultūros atžvilgiu - tai, ką lietuvoje savaime suprantamai vadinsime net ne "miesteliu", o "miestu", japonijoje gali būti laikoma nežymia kaimo tipo gyvenvietė (jau neminint tų atvejų, kai žmonės visai rimtai vilnių vadina "didmiesčiu" - didžiausias miestas, juk nepaprieštarausi, tiesa?).

vienas iš man patinkančių alternatyvių apibrėžimų yra susijęs su miestu kaip galios susitelkimo ir demonstracijos terpe. miesto teritorijoje dažniausiai tam tyčia nuo seno išskiriama nuolatinė vieta - aikštė, kurioje vyksta viešosios bausmės, kariniai paradai ir valstybinės ceremonijos. ir - tai, kas man įdomiausia - būtent miestas yra vieta, kur vyksta revoliucijos. kaime revoliucijos nesurengsi, o juolabiau - vienkiemyje.

taigi, revoliucijos. pasibasigus 19 a. nacionaliniams sąjūdžiams, 20 a. pirmosios pusės ideologiniams perversmams ir 20 a. pabaigos aksominiams sukilimams, kyla klausimas - kur dingo revoliucija postindustriniame mieste? problemą galima formuluoti taip: arba post- visuomenė yra kokybiškai kitokia ir jai revoliucijų nebereikia iš viso, arba informacijos visuomenėje jos turinys ir forma visiškai pasikeitė ir - bingo - virtualizavosi. ar yra prasmė mėtyti molotovo kokteilius, jeigu galima įkurti juodojo piaro grupę facebooke? ar vis dar gali egzistuoti charizmatiški retoriniai pranašai, šaukiantys iš tribūnos, kai juos pakeičia foteliniai lyderiai, suranguoti pagal socialinio tinklo "draugų" skaičių? ar šį darinį iš viso pakeitė žiniasklaidos ir valstybinių agentūrų periodiškai skelbiami "karai" - karas prieš narkotikus, karas prieš skurdą, karas prieš solomoną, you name it, kai "reali" veiksmo komponentė yra tik sublimacija ir virtualaus susijaudinimo papildas?

pamenu, mano pagrindinis įspūdis iš 2009 sausio "riaušių" buvo toks, kad prie seimo susirinko palaida bala tarpusavyje niekuo nesusijusių ir visiškai svetimų žmonių, neturinčių nei idėjos, nei užtaiso, nei manančių, kad tai būtų svarbu. tokia pati buvo ir kita menamų "barikadų" pusė - lėti, nerangūs ir neitin efektyvūs robokopai, lyginant su kuriais baltarusiškas omonas šoka baletą. išoriški galios susidūrimo požymiai, o vidujai - nebeprasmingas atkartojimas veiksmų, kurie netekę reikšmės ir įkvėpimo, devirtualizuotos tikrovės agonija. nei gerai, nei blogai, tik įdomu ;)


Posted by kachiba-chan at October 5, 2010 10:55 AM
Comments

"problemą galima formuluoti dvejopai"
Kodėl dvejopai?

Posted by: g12 at October 5, 2010 6:17 PM

į trečią pastraipą galima būtų atsakyti: nixuja. kiekviename mieste (sic, manau) egzistuoja tam tikras materialumas - toks, kuris 'virtualaus' amžiaus vaikams (mums) gali sukelti tam tikrą nostalgiją. bet shit is real: benamiai, marozai, smulkūs ir stambūs nusikaltimai, solomonas (kuris dabar yra jau visų visų tagas), vandalizmas, mentai, ašaroti dainuojantys proletarai - visa tai yra materialių galios santykių elementai. ir taip, visa tai yra mieste, bet tik jei ir patį miestą suprasi kaip begalinės metropolio aibės elementą. kur čia revoliucija? well, that's what we call discourse.

Posted by: frao at October 5, 2010 6:49 PM

@g12 ačiū, susipynė, fixed ;)

@frao va va va, neįtinklinto materialumo egzistavimo aš visiškai nekvestionuoju. bet čia kaip baumanas rašė: "šiuolaikiniai miestai yra likvidžios moderniosios visuomenės prastai suformuotų ir deformuotų produktų sąvartynai" - o tie "išmesti" produktai ir yra būtent tavo minėtieji benamiai, marozai ir proletarai.

tuo tarpu revoliucijos apibrėžimas, be abejo, priklauso nuo diskurso. industrinės visuomenės revoliucija - judėjimo iš apačios sukelti staigūs pokyčiai, po kurių eina ankstesnės santvarkos restitucija (teroras! jis tokia pat esminė revoliucijos dalis), o tada revoliucijos iškelti pokyčiai pamažu legitimuojami ne(be)smurtiniu keliu. taigi, tikrovėje to tikrai nebematome. ar todėl, kad revoliucijų nebereikia, ar todėl, kad kardinaliai pasikeitė jų turinys ir forma?

Posted by: ktb at October 7, 2010 11:22 PM

pirma pastraipa: nevadinčiau to sąvartynu, nes galiausiai dauguma gyvenam juose, iš jų kyla ir gamyba, įskaitant ir išraiškos matmens (kurioje materialus, turinio matmuo dažniausiai ignoruojamas) gamybą. tad būtent visą to paties matmens „tinklą“ vadinčiau kažkuria prasme „miesto savartyno“ ekskrementu, o ne atvirkščiai. galbut galima ribą tarp vieno ir tarp kito nubrėžti pagal 'belonging' ir 'inclusion' (badiou), bet „savartynas“, mano galva, ir toks, ir anoks: jis gali pasirodyti ne-included, nes izoliuotas išraiškos matmuo jo kaip ir neatstovauja, pvz. kibermetropolyje „savartynai“ gan pamiršti, išskyrus gryn ženklus suteikiančias istorijas (kaip pvz. tavo blogas), bet kita vertus materialiame miestų gyvenime visi tie dalykai yra included, nes apie juos kalbam, 'žinom', turim nuomones, turim reprezentacijas ir t.t. tad mano išvada: miestai nėra savartynai; savartynas yra pati visuomenė, o mėginimas išreikšti likvidžios modernios visuomenės atskyrą nuo šiukšlių yra tik dar vienas mėginimas suteikti vientisumą tam, kas nėra vientisa.

antra pastraipa: nemanau kad tavo pateiktas pavyzdys yra tinkamas revoliucijos apibrėžimas. net istorinis revoliucijos apibrėžimas negali būti sutrauktas iki keleto tokių sakinių. aš revoliuciją apibrėžčiau kaip iš konkretaus socialinio konflikto kylantį materialų pokytį. toks apibrėžimas labai platus, bet jis nereikalauja konkrečių istorinių slenksčių (kaip pergalė, teroro stadija, restruktūrizacija ir t.t.), kurie bet kokiu atveju yra tik istorinės kontingencijos, o ne griežtos revoliucijos apibrėžimo dalys.

peace yo.

Posted by: frao at October 8, 2010 6:27 PM
Post a comment









Remember personal info?