skaitalai // tocqueville apie bažnyčią ir valstybę

skaitydamas šią ištrauką, negalėjau neprisiminti visų pastarųjų metų intronizacijų, homofobijos, abortų klausimo, politinio agitavimo iš pamokslų sakyklos, etc.

Kai valdžia atrodo tvirta, o įstatymai pastovūs, žmonės nepastebi, kokia pavojinga religijai sąjunga su valdžia. Kai valdžia atrodo labai silpna, o įstatymai tolydžio keičiasi, tas pavojus krinta visiems į akis, bet dažniausiai nebėra laiko jo išvengti. Taigi reikia išmokti jį numatyti iš anksto.

pats tokvilis, beje, yra religingas žmogus, kuriam rūpi tai, kad kuo glaudesnės bažnyčios sąsajos su valdžia, tuo labiau ji pati save diskredituoja.

taip pat apie tai, kaip užsimezga konservatyvus radikalizmas:

(...) matau būrelį tikratikių, pasirengusių nepaisyti jokių kliūčių ir įveikti visus pavojus, grūmojančius jų tikėjimui. Jie drąsiai nugalėjo žmogiškąjį silpnumą ir pakilo aukščiau už viešąją nuomonę. Jėgų pertekliaus iš inercijos nešami tolyn, jie nebežino, kur iš tikrųjų jiems reikia sustoti. Savo tėvynėje matę, jog, naudodamasis laisve ir nepriklausomybe, žmogus pirmiausia užsipuolė religiją, jie bijo amžininkų ir, siaubo apimti, šalinasi jų siekiamos laisvės. Netikėjimas jiems atrodo naujas dalykas, ir jie ima nekęsti visko, kas nauja. Jie kariauja su savo šimtmečiu, savo kraštu ir kitoniška pasaulėžiūra jiems atrodo neabejotinai priešiška tikėjimui.
Ne toks šiandien turėtų būti natūralus žmonių požiūris į religiją.
Mūsų visuomenėje susiduriame su ypatinga ir atsitiktine priežastim, trukdančia žmogaus dvasiai paklusti tikrajam savo palinkimui ir skatinančia veržtis už jai nubrėžtų ribų.
Esu nuoširdžiai įsitikinęs, jog ta ypatinga ir atsitiktinė priežastis - tai glaudi politikos ir religijos sąjunga.
Netikintys europiečiai persekioja krikščionis veikiau kaip politinius priešus nei kaip religinius priešininkus; jie neapkenčia religijos veikiau kaip partinių pažiūrų, o ne kaip klaidingo tikėjimo, kunigą jie atstumia ne kaip Dievo atstovą, o kaip valdžios šalininką.

alexis de tocqueville - apie demokratiją amerikoje. vilnius: amžius, 1996, p. 319, 320, 322.

netrūksta ir kitų citatoms tinkančių ištraukų - apie lygybės pirmenybę kaip (tariamai) didesnės vertybės, nei laisvė, apie daugumos nuomonę, apie demokratinių armijų pomėgį karui, apie galimą demokratijos despotizmą, etc.
skaitosi sklandžiai kaip pasaka - įstabu, kad parašymo data 1835 - 1840.

Posted by kachiba-chan at January 25, 2010 11:39 PM