life // be abejo, orai

vienas iš sakralių mano mamos tekstų yra pasaka apie tai, kaip programeriai statė namus.
kai kovo viduryje taršosi pūgos, mama sako:
- aaa, suprantu, čia kažkokie dangaus programeriai prisigėrė, atsibudo ir nesusivokė: "mužiki, kotoryj sejčas god".
kai po to para lyja, mama sako:
- na va, sniegas pas dangaus programerius baigės, artėja deadlainas, dirba 24 h per parą.

ir juokiasi.

o aš šiandien lakstau be skėčio, daužau ledukus, kiaurai sušlampu kojas, grįžusi namo švilpiu "švilpiką" ir koridoriuje ant radijatoriaus džiaunu raudonus batraščius.
laiminga kaip dramblys.

Posted by kachiba-chan at March 17, 2005 7:54 PM