vilniustransport // glücksrad

aš nešiojau galvoje kadrą tris dienas ir naktis ir šiandien grįžau jo pasiimti su savimi. paskui suskleidžiau Ragus, paslėpiau nuo lietaus ir ėjau be troleibuso laidų per tvoras ir krovinius iki spalvingo bankrutuojančio kaboko - iš tų kabokų, kur visada būna vėlyvas vakaras - pas bokalą raudono Chicago alaus.
paskum atėjo du vyrai, jie valgė sriubą, gėrė alų ir nuoširdžiai juokėsi, o tada dar du vyrai atėjo pastovėti prie baro.
ir kai aš išeinu, šeimininkas (Ratz-like, abi rankos tikros, bet ant vienos , kairiosios, didelis subalęs nudegimas) nužvelgia mano juodulį ir sako: "tu bloga. bet paskui tave atėjo žmones - nors tokiu laiku ir tokią dieną jų čia niekad nebūna".
ir dabar jau aš susitranzuoju troleibusą, aš matau pro jo langą tūkstančius buvusių pažįstamų, o mano stotelėj pankas stovi pasigavęs už riešo kišenvagį ir skambina mentams, o prieš tai aš važiavau ir lošiau amžiną vilniaustransport loteriją "atpažink kontrolierių", nuo veiksmo scenos dingusi pačiu laiku.