« irakiniai naujienai | Main | vidury darbo dienos »

life // monologizacija

mano mama patapo alergiška šviesai, ji išjungia lempą prieš sėsdama gerti arbatą.

ji sako, visa jų politika yra viena didelė chernia. išsigalvota žmonių, kurie neturi ką veikti ir neturi savyje gėrio, kurį reikia paprasčiausiai atiduoti.
jie visi - idiotai.
nes kariauti nebūtina.
nes būtina, kad kiekviena hutu šeima įsivaikintų dešimt tutsi vaikų.
nes romos popiežius leido sau karo metu skaityti pamokslą apie tai, kad moterims-musulmonėms bosnijoje nedera darytis abortus (nota bene: o kareiviams krikščionims jas prievartauti dera, ne?), nors pats nežino, kas yra naktim nemiegoti, kai kūdikiui kalasi dantys. arba kai jis serga. o juk galėjo pinigais springstantis vatikanas adaptuoti ir auginti benamius karo vaikus.
juk galėjo amerikė po 9/11 ne mėtytis bombom, o už tuos pačius pinigus masiškai duoti irakiečiams stipendijas - univeruose, mokyklose, vaikų darželiuose.
o vaikų darželis - apskritai įtakingiausia visuomenės institucija. visi išauga iš savo vaikystės. iš užsiėmusių tėvų ir neužsiėmusių senelių. močiutės turėtų būti močiutiškos, pasakoti šutkas-pribautkas ir kept blynus. o ne skambinti anūkams kartą į mėnesį ir klausti, "ar jūs dar manęs nepamiršot?", nes ideologija įteigė joms, kad kvadratiniai metrai svarbiau. o ateities močiutės iš viso bus tokios, kuriom įdomiau browsinti, o ne bovytis su anūkais.
anot mano mamos, pasaulis visiškai degraduoja.
mano mama būsianti gera močiutė.

[p.s. gerbiamieji, jei kam iš anksto reikia paaiškinimo:
a -> mano mamai virš 40. ji nėra antiglobalistė, anarchistė, pacifistė, nihilistė ar kitos doktrinos išpažinėja.
b -> šituo postu aš nesiekiu kažką įrodyti, kažką neigti, išgelbėti pasaulį ar katalizuoti visuomenės irimą. ]


Posted by kachiba-chan at April 18, 2004 11:22 PM
Comments

c} paciai sau reikalingas postas
d) galbut man reikalingi kitu postu su ju nuomone
e) viskas man atsibodo ir eikit ..

Posted by: may at April 19, 2004 12:23 AM

:X

Posted by: Lokyz at April 19, 2004 1:07 AM

mano mama, pavyzdžiui, taip nesistematizuoja. popiežius jai tabu (aš taip manau), bet ne dėl deep katalikybės, greičiau dėl vaikystės metais įskiepyto stalinistiško ateizmo. iraq -- jai persudėtinga, nors karo ji nenori, pati akies krašteliu matė kaip gražiai šaudo "katiušos" ir kas po to lieka iš gimtųjų namų.

ir jai gaila: sibiro tremtinių lygiai taip pat kaip išžudytų komsomolcų. gaila, užsipultos bendradarbiavimu su KGB profesorės kazimieros, lygiai taip pat kaip ir lakūno pakso, apkaltinto kažkokios nesuvokiamos konstitucijos, kažkokiais niekam neįdomiais pažeidimais.

jai gražūs ir atrodo patikimi vytenis andriukaitis, algirdas mykolas brazauskas, daktaras kazys bobelis.

ji nelabai pasitiki svieto perėjūnu valdu adamkumi, begėdišku pašaipūnu landsbergiu vytautu, koks nors eugenijus gentvilas šneka taip ir tokius dalykus, kad jai nenuskamba -- atrodytu lietuviški žodžiai, bet prasmės pagauti neina. visi kiti zuokai da glaveckai panašiai.

jai neimponuoja siaurusevičius. perprotingas. perironiškas. perdaug pasitikys savimi.

jai imponuoja (galva guldau) viktoras uspaskichas -- savas vyras. paprastas. rūpinasi žmonėmis.

anksčiau jai patiko ir artūras paulauskas, dabar kažkaip nelabai... visai nelabai...

***

kaip gimsta kairysis radikalizmas? fuck aš nežinau. bet tikiu kad tokios mano mamos pažiūros labai tam padeda. nors kai jie ateitų pavyzdžiui man rankų laužyti ir šiknos spardyti, tikiu, ji kaip tigrė gintų savo perprotingą, perironišką, keistą vaiką. gaila, bet būtų jau pervėlu.

ble, sorry. šis komentaras reikalingas tik man.

ps: mano mama šiaip jau labai mielas ir geras žmogus ir jai jau arti 70.

Posted by: varga at April 19, 2004 11:18 AM

geros tos mamos.
savo mama galeciau pavadinti pavirsutiniska uz dogmu uzsikabinusia katalike, kuri vis dar tiki kad galima ismelst geresne sveikata ar didesni buta.
tarybiniais metais buvo atsargi ir baisiai pergyveno, kad atvirai pries smirdincia tarybine sistema. Taciau kai reikejo - kaip liute gyne mane pries antpeciuotus vyrukus.
baisiai nekencia siuometines amerikoniskos politikos. skaito kad tai yra totalus blogis ir totalitarizmo bastijonas. Kai kanadoje vyko visuotine demo pries karine invazija i iraka - sustabde savo vairuojama shoolbusa ir laike uzspaudus ant klaksono(kaip pati veliau sake:"tik paskui prisiminiau kad spec. transportui uzdrausta dalyvauti pilietinese akcijose".
skaito indymedia.lanko baznycia.pasiraso po peticijomis pries kara irake.
tokios tos mamos.

Posted by: cinikas at April 19, 2004 11:56 AM

katiba, o tavo močiutė močiutiška ar ne?

va, pvz, mano - totaliai močiutiška. kepa blynus, mane bovydavo, sekdavo pasakas, dainuodavo, varydavo miegot po pietų ir pan.

Posted by: daktaras mėta at April 19, 2004 2:06 PM

hehe "katalizuoti visuomenės irimą" geras ;)

Posted by: mic at April 19, 2004 2:55 PM

geras postas :]
giriu

Posted by: lektuvas at April 19, 2004 4:10 PM

Mano mama serga. Senatviniu pamišimu. Kylančiu nuo cukraus pertekliaus kraujyje ir per aukšto spaudimo. Alzhaimerio liga. Visą gyvenimą sunkiai dirbusi ir po teisybei nedaug kuo besiskirianti nuo kitų mamų. Ir įdomu jai tik bažnyčią ir 2 litai, kuriuos ji kasdien paaukoti jai nori. Nes Dievo baimė į galvą įkalta nuo vaikystės, o daugiau jai niekas neberūpi.
Atrodytų, kuo čia dėti tutsiai ar Irakas?
Turbūt niekuo. gal tik, tuo, kad protas (o ypač refleksija) šiame pasaulyje nykstanti vertybė. Mainstreamas valdo. ir instinktyvus išlikimo/prisitaikymo/paklusimo instinktams ar refleksams sindromas (netgi tarp radikaliųjų).
Dauguma teroristų vadų baigė Europos geriausius universitetus, bet tai negelbsti (o greičiau jau padeda) manipuliuoti masėmis. Juk karas vyksta ne tarp amerikos/žydų/arabų/katalikų/protestantų/rusų/pinigų/pingwinų/Dievo/lunatikų/forsų/pankų.
Išvis čia greičiausia ne karas, o pavydo/frustracijos/nekantrumo/nemeilės sau (o gal ir savo mamai) paroda
Pinigai nieko neišgelbėjo, kaip ir religija. Tai kažkas iš to kam pasiduodi (būti pranašu taip pat smagu kaip ir milijonieriumi ar prezidentu, jau nekalbant apie piktdžiuga kuri būdinga socialiniams kritikams[tipo - argi nesakiau])
Smegenų kiekio jokie pinigai niekam nepridės. Jokios sumos. mano Mama palyginti greitai nebemokės valgyti kitaip, tik maitinama, o ilgainiui - tik per šiaudelį, ar netgi intraveniniu būdu. Suderinus visa tai su joje gludinčiu atomiu reaktoriumi - sugyventi neretai sunku. Ačiū Dievui - bent toks pamišimas nekenkia tusiams. Nors pažiūrėsime, kai man ateis laikas senatvinim diabetui ir hiprtonijai, ką iškrės mao atominis reaktorius ...

Posted by: Sol at April 20, 2004 2:21 AM