life // clubbed to death

aš jį... baigiau. papjoviau, pasmaugiau, uždusinau, prispardžiau, nušoviau.

95 puslapiai absoliučios totalios nereikiamybės. parkių, lomkių, gliukų.
grįžtant į pasaulį, galima pastebėti, kad būtų baisiai smagu padėkavoti: piktoms mergaitėms, nuožmiai mamkai, netyčiniams pietų nešėjams, dėdei miceuz, namams ir šiaip bilekam, kas turėjo nelaimę tuo metu užu manęs užkliūt - už perekurus, pametimus namo, atsakinėjimą į kvailus klausimus, fizinį smurtą, nuotolinę psichoterapiją, langelius, alų, paskalijimus, atparinimus ir, obviously, parneštus pietus; dar - kontoraj, kad iki šiol neišmetė iš darbo ir motorolos debuggeriui, kad nebereikia kaspusvalandinio rebooto sąvarža į uodegą.
o taip pat, xymkei, xymkei ir xymkei.

how i missed planet earth ;)