« miscommunication 2 | Main | the lure »

life // gu-gu-gu

katiba.poTiltu() - laukinis metodo katiba.poStalu() atitikmuo.
po žirmūnų tiltu visada užuoveja, ten reik stovėti ir klausytis pasakų. ten namai, ir niekada nebaisu.
šiandien kitaip.
po žaliuoju tiltu akumuliuojasi miesto šyzemos. į kairę matosi lazeriniai šviesoforai prie katedros vingio, jie dubliuojasi upėje, bet ne atsispindi į plotį, o smenga gilyn, ir dar, keista, nė kiek neraibuliuoja. tada šviesa keičiasi į žalią ir tilto rėmuose atsiduria chrestomatinis čiurlionio paveiklas ->"ramybė".
lėtas apsisukimas, 180˚, į dešinę, operhauzo telikas skanduoja: "mano darželis. mano mokykla. mano darbas. viskas skynet tinkle", o visa tai atsispindi paskutinio skalvijos aukšto languose (goštauto/jakšto kampas), langai dega dega dega, masiškai, matosi stiklo nelygumas, distortai, q2-style, virtuali realybė, o ne joks ne senobinis vaikystės vilnius, stovėti ir stebeilytis išsižiojus, highly recommended.
kartais atrodo, kad iš gyvenimo galima susukti nechylą filmą. nesistengiant.
wish fullfilment every day.
šią savaitę nebuvau lygiai pusėj pamokų.


Posted by kachiba-chan at January 16, 2004 9:10 PM
Comments

bastydamasis po vilniu kažkaip nejaukiai jaučiuosi. aišku kartais einu ne pačiu trumpiausiu keliu, jei reik eit pro senamiestį. gražu pasižiūrėt, pasižmonėt, bet užvis linxmiau lėkt dviračiu. gali sau judėt senamiesčio gatvelėm arba lėkt ant 40kmph palei sieną (gatvės pavadinimo nebeatsimenu, bet tą, kur sėdi visoki kislotnikai, nuo kurios matosi pietvakarinis užupio kraštas) arba padragint gediminstytu, su kitu nepažystamuoju, kai susitarimui dėl drago užtenka vienas kitam į akis pažiūrėt, o pakui priš katedrą pasukti vienam į vieną, o kitam į kitą pusę ir daugiau niekada nesusitikti.

žiema. sėdžiu prie kompo, o išėjimas į lauką, tai kelias iki mokyklos ir atgal. žiemą bastytis po vilnių labai nemalonu. tos parduotuvių vitrinos, tie žmonės, ypač automobiliai, sukelia labai nemalonius jausmus ir baido iš senamiesčio.vasarą kažkaip kitaip. tada norisi pasižiūrėt juodai baltų jau parudavusių fotografijų su vilniaus vaizdai kokiam 19 amžiuje. taip ir norisi pralėkt pilies gatve dviračiu nesibaiminant kad prieš nosį išlys piktas automobilistas ar akiniuotas turistas fotografuojantis šv. jonų bažnučios nugarą

iki dviratinėjimo sezono liko ~1,5 mėnesio, bent jau tas džiugina

Posted by: mentolis at January 17, 2004 1:09 PM

...ir tas nepakartojamas rytinis vaizdas: testuotoja katiba apsikabinus vermuto buteli ir kompa:)

Posted by: opit at January 17, 2004 2:49 PM

Ramybė -- tai Barboros skvoto telikas. toks jo vardas, ta prasme.

Posted by: ve at January 17, 2004 5:22 PM