vertalai // vaikystės eilėraštukai

anąkart užsiminiau, dabar susiradau ir pavartaliojau (disclaimer: kreivai!) tekstukų.
nostalgijos patenkinimui. alia, iš ko išaugom, tuo patapom ;)
[(c)M. Aniempadzistau (?)]

Mūsų gatvė

Mūsų gatvėje
Viskas įprasta
Topoliai dulkėti
Namai paneliniai
Kiemai kvadratiniai
Laiptinės purvinos
Gyvenimas normalus
O žmonės skirtingi

Mūsų gatvėje
Penktą ryto
Paskutinis girtuoklis
Grįžinėja namo
Grįžinėja namo
Eina svyruoja
Ir sodriai keikia
Mūsų gatvę

Mūsų gatvėje
Šeštą ryto
Rūksta kaminai
Duonos fabrike
Rūksta kaminai
Fabrikas dirba
Ir pakvimpa tešlainiais
Mūsų gatvė

Mūsų gatvėje
Septintą ryto
Šeimynos ant viryklių
Kaitina virdulius
Ruošia sumuštinius
Kepa kiaušinius
Visi nervinasi
Visi skubinasi

Mūsų gatvėje
Aštuntą ryto
Atsispindi saulė
Namų languose
Mano brolis prie lango
Mano brolis šypsosi
Mano brolis niekur
Išvažiuoti nesiruošia
Nes mano broliui patinka
Gyventi
Šiame name
Šioje gatvėje

------

Povandeninis getas

Virš miesto pilkas debesis
Makabriškų dydžių
Raudonas fabriko kaminas
Kaip šulinys pilnas vandens

Vanduo užlieja miestą
Gatves, aikštes ir skverus
Mes užsimerkėm
Mes užsidarėm duris

Mes nemokame plaukti
Vandeny mes uždusim
Ir nebyliosios žuvys
Gyvens mūsų butuose

Patylėkim ir mes
Tyla stipresnė už žodį
Tu mane supranti
Ir man to užtenka

Čia povandeninis getas
Čia neužtenka oro
Čia arba mokaisi plaukti
Arba iš lėto gaišti

Stovim vandeny iki kaklo
Sustingę, ir nepastebim,
Kad kažkaip patylom
Panašūs patapom į žuvis

Ir imam kvėpuoti
Ir mums po vandeniu gera
Jei tik šitą skystį
Galima laikyti vandeniu

------

Kalėdų laukimas

Mes laukėm Kalėdų nuo mažens
Ir niekaip negalėjom sulaukti
Tėvui reikėjo į darbą
Mamai reikėjo į darbą

O raketoj skrido Gagarinas
Virš mūsų kiemo ir sodo
Mes žiūrėjom įkandin ir stebėjomės
Ir tarp kitko laukėm Kalėdų

Mes deginom rudeninius lapus
Žiemą sirgom angina
Ir pridengę rankomis lūpas
Tamsoj laukėm Kalėdų

Mes rašėm mokykloj diktantus
Mus vedžiojo žiūrėti paradų
Profsąjunga dalino ledinukus
Mes paimdavom ir laukėm Kalėdų

Mums aiškino, kas mes ir ką mes
Mus mokė vykdyti nurodymus
Mums sakė, bet mes negirdėjom
Mes slapčia laukėm Kalėdų

Mes greitai darėme išvadas
Lėtai dainavom balades
Piktybiškai auginome plaukus
Ir užsispyrę laukėm Kalėdų

Kas iš to, kad visa tai dingo
Kaip burbulai limonado stiklinėj
Liko šeima ir vaikai
Liko Kalėdų laukimas

Liko draugai ir darbai
Vienas iš viso - Kanadoj
Mes per šventes atviruką išsiųsim
Ir lauksim Kalėdų kartu

Vėlai vakare išplausime indus
Ir paliksime džiūti lentynoj
Nuo mažens mes laukiam Kalėdų
Ir niekaip negalim sulaukti

------

Lopšinė suaugusiems

Ar pameni tu, kaip pramušdavo
Asfalto kiautą jaunoji žolė
Ar pameni tu, kaip atrodė
Naujas dangus naujoje šalyje

Ar pameni tu, kaip ore
Kvepėjo pavasariu ir laisvės vėjais
Ar pameni tu, kokia stipri
Dviguba kava mus gaivino

Ar pameni tu naktines keliones
Per pavargusias dulkes tuščiųjų gatvelių
Ar pameni tu, kaip nešėm kvailystę
Ir šnabždėjom visokias nesąmones

Ar pameni tu, kaip paskui grįžinėjom
Penktą valandą ryto namo
Ar pameni tu, kiek mažai mes miegojom
Ar pameni tu, kiek daug prisapnavom

Ar pameni tu? Ar pamenu aš?
- Tyliau, prašau, aš užmiegu...

Posted by kachiba-chan at December 2, 2003 11:15 AM