« dozė | Main | prarajos »

life // friday night..

.. ir mama mane išsitempia į padorųjį tvarkhingąjį jzzzklubą. šeimos psichoterapinis supportas jau seniai alpha priority, užsikandu lūpą, užblokuoju smegenų centrą, atsakingą už susmigimą, ir sakau "sure". paguoda yra, bo bent jau ten bus saviakas k-bassist kanevičius, tas pat kur groja dešine trim pirštais, o ne dviem. rispekt.
mamai nostalgie, ji kažkodėl prisimena esminį jaunystės bariuką taline. fraulein freud manyje užsilogina tai kaip dar vieną teigiamų procesų požymį.
deja vu, aplinkui renkasi madinga liaudis, kažkur matyti veidai ((ex-)licėjistai? gerai, kad aš antisociali, ir niekas neatpažįsta) ir piktas dirigentas, pas kurį, pamenu, kadais grojau simfoniniam orkestre.
užčiaupiu refleksą lėkt slėptis už baro stoikės. čia ne greenai. :(
paskui sėdžiu, sukinėdama kindzmaraulio ("ne, mam, maldauju, arbata mane jau vimdo") taurę į fazę su sraigtinio ventiliatoriaus šešėliu ir bandydama atfiltruoti viską išskyrus boso liniją ir drum-noisą.
klavišai yra absolutely dirbtiniai ir biesina, bet juos lengviausiai gaunasi negirdėti.
vokalistė rėkia per daug, kad su ja būtų įmanoma pasielgti taip pat, bet šep ne tep atleidžiu, nes ji man kažkuo (ta maniera judėt?) priminė vieną keistą moterį, kurios pasiilgau ir vargu ar pamatysiu artimiausiais metais arba iš viso, ir dar daržovių turgų prahoje.
kindzmaraulis beviltiškai eina į pabaigą, dar liko paskutinis lašas, ir aš puoselėju mintį, kaip jį paliksiu ant pačio galo, o čia dura padavėja ateina ir atima taurę. rankom nebelieka kuo užsiimti, lankstau po stalu peili, reik miklint kairę ranką, ir laukiu tų vietų, kai nutyla tie, kas trukdo, ir girdžiu tai, ką noriu. kanevičius visgi avangardinis gėris, kai vienas varo :).
o tuo tarpu nėra kuo užkimšt galvos, ta prasme, čia aš jau galvojau apie tai šiandien - kad visą tą laiką nuo rugsėjo užčiaupiu ją tekstais tekstais tekstais, kai nieko kito nedarau, kad veiktų tik AL Unit, naktim skaitau iki pat nusmigimo, kad nebeliktų tos tarpinės būsenos beužmiegant, kai atgija suvokimas.
kad dabar nepradėtų rėkaut ir kauptis bet kokios mintys, galvoj garsiau už vokalistę bandau sau rėkti mantrą "mudes desordeira".
gaunasi nekaip.
galų gale viskas baigiasi, mama atsipūtusi ir prasivėdinus smegenis, o aš einu bent lokaliai blogint, susibarstau darožkę, dar sudreba ranka ir nesąmoningai pasileidžiu mozillą, kuri vėl primena stuporinio pabėgimo į tinklą neįmanonumą.
šiandien pasakiau Noitadai, kad būtų visai smagu sueit su kuom į krūvą ir kurpt ką nors su pasekmėm, Noitada sako "io, mielai", bet aš niekaip nieko toliau nežinau.
o finale ateina mama ir sako, "man būtų patogiau, jei rytoj neitum į darbą", ir rankos krenta, bet užsikandu lūpą ir užsiblokuoju smegenų centrą, atsakingą už šeštadieninį pragarą.
sakau, "sure".


Posted by kachiba-chan at November 24, 2003 10:37 AM
Comments