« dovanos | Main | shokiai! revoliucijos! »

life // darkling

[užpiso neblogint, užpiso blogint. tiesą sakant, kažkada _tais_ laikais, kai žinojau, kas bus tie trys žmonės, kurie skaitys, rašiau būtent jiems, būdavo somehow.. gryniau]

pagaliau tamsusis metų laikas. tamsa pasidaro _gili_ ir _lipni_.
galima valandas sėdėti prie lango į pedagoginį tiltą.
stebėti srautus, stebėti ateitį.
ateities nėra, nes ji jau atėjo.
ji yra tie judantys nesustojantys ir niekada nedingsiantys mašinų srautai (viskas apskaičiuota, viskas pagal heizenbergo neapibrėžtinumo principą, kurio nebūtina taikyti vien elektronams).
čia pat.
srautai ir mėlyni BMS iškabos atšvaitai.
[postmodernizmas buvo ateitis, kuri turėjo ateiti, bet atėjo jau, nes tik taip yra postmodernu.]
vakar išgėriau butelį vyno. prie lango. netapau nė pikobitu girtesnė (genai?? ghrrr).
rytoj viskas bus kitaip.
duokite pabūti tykiai.
esu septyniolikinė sterva, kuri uždavinėja bereikalingus klausimus apie procesoriaus struktūrą ir sistemų kūrimo ciklus.
[iki šio sakinio, šitą blogą sudaro lygiai 128 žodžiai.]


Posted by kachiba-chan at November 6, 2003 8:09 AM
Comments

Le violoniste est souvent invité à laisser l'archer de coté pour attaquer les cordes directement avec ses doigts, comme s'il s'agissait d'une guitarre. Le pizzicato de la contre-basse, très sonore, est couramment utilisé en jazz...

:))))))

Posted by: Para Noidezinha at November 6, 2003 7:04 PM