vilniustransport // ir vis tiek tik žmonės

jie buvo troleibuse.
ilipau ir smurkstelejau i viena is tu vietu, kur galima nepastebimai isitrinti ir stovint skaityti.
pirma ilipo labai sena bobute: "o cia troleibusas ar autobusas?"
paskui ilipo svarkuotas kaklaraisciuotas pagyvenes diedas. atsisedo i laisva sedyne, ir po kurio laiko paklause salia sedincios dazytos septintokes: "kaip tu sugebi i save sutalpinti plaucius, zarnas, skilvi, sirdi?"
jam pradejo skambeti mobilus. jis atsiliepe. "ka darau? vaziuoju namo su SKATU. nu dabar gi. pulkininkas nnnn statuose." [skambejo kraupiai]
uz jo sedejo keista panele, kuriai irgi pradejo skambeti mobilus. ji atsiliepe: "<...> bet man atrodo, kad as vilniuje gyvenu"
i savo sekanti tiksla begau begte. nejauku. ypac po tokiu pasischizofrenavimu, kaip kad siandien buvo per matematika, ir epizodo su sunim.