« miah | Main | anti-tech »

life // life is...

gyvenimas po 22.00 -
gyvenimas iki 22.00;
\.

gyvenimas po 22.00...

žirmūnų tiltas. kita gatvės puse eina juodaodis (velniai žino, ką jis daro čia ir dar tokiu metu) ir dainuoja kažkokį bliuzą. garsiai garsiai.

kelionė krantine, kaip visada. žalias tiltas, ir vienas, du, trys, dešimt šviesoforų, degančių vienoda spalva.

lukiškių aikštė. sėdėjimas ant atokaus suoliuko. žemuoginės arbatos uostymas. praeiviai nužvelgia ir paspartina žingsnį. savivaldybės aikštė. visada truputį keista, kad ten ir naktį vyksta statybos, nors seniai apie tai žinau. atrodo, kad esu visai kur kitur, kokio naujai statomo neįvardinto miesto pakraštyje, čia taip netikroviškai atrodo tas keletas senų prospekto namų, lyg jie būtų kartoniniai ir papūtus vos stipresniam vėjui tuoj sugriūtų. keisti statybų garsai, reikėtų susmegt ant asfalto statybiniam patvory, ir užsimerkus ilgai jų klausyti, jei tik nebūtų taip šalta.

gedimino kalnas. į aną lipu ee.. antrą kartą gyvenime. (pirmas buvo kai ten sėdėjome pirmą kartą pabėgę iš pamokų (bet tai buvo šeštadienį, girdit, šeštadienį, šeštadienį būti pamokose - nusikaltimas) ir ant devynių žmonių valgeme tris trijų kapeikų bandeles). šį kartą bandelių nebuvo, užtat galima kruopščiai apžvelgti miestą ir žvaigždynus. skaičiavau pleiades (lietuviškai - sietynas?). septynios, reiškia dar kažką primatau. ir alkorą su micaru mačiau, paskirai. prabangu, kaip žmogui jau du metus nesitraukiančiam nuo monitaro, kai visi knisa protą, kaip tai gadina regėjimą.

tuskulėnų gatvė. prieš keturias ryto pradeda dirbti duonos fabrikas. tik jis visai toks ne tamsus ir ne industrinis, o kažkodėl savas ir jaukus. gal todėl, kad kažkada, praeitam gyvenime, gyvenau prie duonos fabriko (jis buvo pastatytas iš raudonų plytų, o bobutės vartojamas žodis chlebozavod turėjo kažkokį paslaptingą skonį). ryto nebyloj gaudžia neaiškūs mechanizmai, kurių kontūrai vos įžvelgiami pro burbulinio stiklo langus. fabriko moteriškių balsai kažką garsiai rėkia, kad perrėktų techniką. ir iš kamino sklinda baltas dūmas, kvepiantis mielėm ir raugu ir tešla. aplink - monolitinė miegamojo rajono tamsa, šviesos dega tik laiptinėse, o čia toks malonus kvapas. nors tu eik prie durų po raudona lempute, belsk ir sakyk, teta, duokite kokią vieną plutelę..

atsisveikinu su savo bendrakeleive, dar viena nomadiška dvasia, ir pasuku atgal.

prie beprotnamio vasaros gatvėj ant elektros laidų užmesta raišteliais surištų sportbačių pora.

grįžtu namo. uždarau langą. užmiegu.

prasideda gyvenimas iki 22.00


Posted by kachiba-chan at March 22, 2003 6:09 AM
Comments

raudona lempute! raudona lempute!

Posted by: blip at March 23, 2003 12:30 PM

po galais,kaip tave suprantu!:)

Posted by: u.b.i. at March 30, 2003 6:00 AM
Post a comment









Remember personal info?