iskra

Kas rytą jis keliasi 6.30 ir ratu apeina miegamąjį rajoną. Parsineša laikraščių sau (vieną sau ir atskirą močiutei) ir kaimynams. Pusryčiams valgo tik košes ir tik nustatytą kiekį. Radikulitą gydosi važinėdamas mano dviračiu, o kiekvieną savaitgalį važiuoja į svečius (pas vaikus, anūkus, dar gyvus giminaičius) sakydamas: "Reikia gi kur nors "Paddatca". Visiškai nesigaudo, kaip gaminamas maistas, bet sutaiso visus žmogaus galimus turėti daiktus. 30 metų vairavo žiguliuką, kurį pardavė už begalę pinigų, nes buvo beveik naujas - kas savaitę aplankomas garaže, žiemai ištepamas tepalu, kad nerūdytu. Važiuojant pro Grigiškių popieriaus fabriką visada klausia "Nu, pažiūrėk "skolka nakachiala" (t.y. pažiūrėk kiek laipsnių rodo laikrodis). Išėjo į pensiją tik prieš tris metus, nes buvo geriausias Vilniaus Autobusų parko šaltkalvis. Per tą laiką perskaitė visą detektyvų skyrių artimiausioje bibliotekoje (apie 3-4 knygas per savaitę). Dabar skaito istorines. Jau po vakarienės nuplėšia kalendoriaus lapelį, paskaito kitą pusę ir geležiniu delnu jį "susprogdina" - kai man buvo 5-eri, labai laukdavau šios dienos dalies, nes tai reiškė, jog po to rodis "Labanakt vaikučiai". Jo pravardė - Karslonas, nes šokoladas jam geriausia dovana. Jo garbei mano brolis gavo tokį pat vardą. Šiandiena jam 80 - dešimt.

Konstantinas
(c) Iskra 2008 vasara