(uzrasai is melynos knygutes)
rytas. Izmir
Pirmi pusryciai Izmire.
Visa nakti net issiziojus miegojau priesais keista autobuso televizoriuko ekrana.
Siaip. Dabar vyksta viskas taip, kaip kazkada norejau, kad vyktu
Keliauju viena. Nors tikslas, kaip ir aiskus. Delto gal nevisai. Bet visvien.
O pakeliui pabudau ten, kur aplinka primine senas tecio skaidres is tranzavimu. Kur aplink kalnai ir olos. Akys tviskejo.
O ir cia viskas kitaip. Zaliau. Lyguma tarp kalnu. Paprastesni zmones. Gal neveltui mano bucioke tam tikra prasme yra sios vietos fasiste.
Katik pravaziavo berniukas su uz save didesne deze apelsinu.
Is esmes.
Cia funkcionuoja dviraciai !!! ir dideli triratukai.
Tai jau sis tas, manau.
Namas priesais skaiciuoja gyvenima jau nuo 63ciuju.
Idomu tik kaip bus ten. Kur palapiniu miestelis talpins per 20000 zmoniu. Idomu.
O arbata man isvire senute. Ir perdave per pravira langa.
Tik jauciuos truputeli pavargus.
Turbut nuo Stambulo irgi.
Ir galvoju. Kur reiks traukt per Bayrama. Ar i rytus prie Ararato ar i filma "the beach"?
O dar. Katik Akvalangas pradejo skambet.
Dabar jau visai viskas gerai.
truputi veliau. Izmir
Stumdau laika. Katik mane Itale pavadino. Festivalis sake bus labai uzkistas zmonem.
Na pamatysim.
O cia gatvese palmes auga
Ir zmones visi atrodo labai jau positive.
Bet arbatos nera.
geriu vysniu sultis.