(uzrasai is melynos knygutes)
13:57 Istanbul laiku
Tai va. Ramybe chaose. Jo. Ir jokiu cia neuro3 nereik. Siandien tikiuos rasiu namus. Kazkaip cia man labiau mintys vaizdais rieskiasi o ne tekstu. Bet reikia rasyt, nes kitaip nieko.
Ai dar juokinga. Pajuntu cia save geriau. Ir ne delto, kad atplaukus juodiems debesims neateina lietus. Nezinau.. Cia jauciuos labiau savim. Tik keistas momentas. Alchemija persekiojanti. Vakar bemaz visa vakara kalbejom apie ateities sinopses. Apie taip kaip juda kameros ir apskritai. Apie tai kai svarbu ka matai.
Idomu tik kaip bus tada kai pradesiu lipdyti. Arba placebus arba tai ka nuryju kaskart kaip sunku. Is esmes tai tapatu.
Man patinka melynas namas is kaires. Ir arbatos stiprumas. Dumas ir senos knygos aplink.
Vakar mokiausi cia gyvent. Vaziuot. Pasukt. Ilipt. Susimoket. sypsotis klausytis ir klausti.
Jauciu, kad tai visiskai nauja pradzia. Nauja apskritai. Nes jau dabar keiciuos. Atkeliauja vidine ramybe
P.s. vakar susipazinau su Osaka.