grįžau namo.
suploviau nešvarius indus.
išgėriau neišgertą rytinę kavą.
perskaičiau nepažįstamojo žinutę, kuri kažkaip labai taikliai atitiko dabartį.
vidinius klausimus kas kaip ir kodėl. jis rašė apie tai, kad man reiktų gilintis giliau į ką buvau pradėjus...nešvaistyt laiko ir greičiau tapt to dalimi.
ir apskritai ta jo žinutė man atsakė kodėl aš dabar taip jaučiuos ir kodėl man dabar dažniau liūdna.
tada paskambino senelis ir deklamavo man eiles įkvėptas gyvų ir jau nebe moterų
apie gyvenimo šviesas ir neegzistuojančias neviltis.
o aš tiesiog pamirštu kartais.
ir jau pradėjau nedaryti to, ką noriu. ir tada kai nustoju, išvis nieko nebedarau.
laikas tvarkytis. ir Patti Smith man taip priminė irgi.