Kartais pagalvoju i koki pasauli as lendu. ta prasme. i kokia terpe jau ilindau ir panasiai. as apie suvokimus, ne apie aplinka, o apie tai kieno po truputi galbut jau tampi neatsiejama dalimi.
tada kazkaip atsiranda tokia pasirinkimo laisve: arba atsiriboti nuo visko ir uzsidaryti, ir kurti uzsidaruma ir t.t., na cia butu galima daug sia tema diskutuoti, bet ne tas laikas ir neta vieta turbut pokalbiam apie tai.
kitas variantas yra: zinoti viska aplink ir toliau. apie vakar siandien ir tai kas bus ryt. sunkoka siektiek viska suspeti sekti. bet preliminariai imanoma. ta prasme, kad kai pradedi sekt, tai jau nuojauta issiugdai tokia siokia, kurios deka truputi taip viskas inercijos pagalba vyksta. cia panasiai, kaip kad tikrintis elektronini pasta kasdien ryta ir vakara.
dar turbut yra tarpiniu variantu: buti siaura ir dometis tik tuo ka matai tiesiai. bet tai yra tolygu, tam, kad norint zinoti apie pasaulyje esancia situacija visa ko, pirktum koki dienrasti is Lietuvos spaudos kiosko, kuris diktuoja tokias mintis, kuriomis net tuoleto sienu tapetuoti atsisakytum.
zodziu. sis variantas atkrenta. nes is padetos lekstutes valgyti niekada nebuvo smagu ir gera.
ir siaip.
tai nera PASIRINKIMAs. kaip ir imporvizacija muzikoje.
tai nera tai, kad pabundi ryte ir sakai: VISO GERO. as issikraustau i kita zemyna.
variantas tik tada yra tikras, kai ne tu ji pasirenki, o jis tave.
zodziu. cia siaip nezinau dabar jau beprasmiska atrodo tai ka parasiau.
šiaip tai nebeprasmiška. beveik visi žmonės pasaulyje gyvena į vieną ar kitą pusę paslinktu tarpiniu variantu. nematau, kuo tai galėtų būti blogai. o pirmais dviem - autistai ir pamišėliai.
o į šią paprastutę sistemą nepatenkančių žmonių nėra. tai būtų arba dievai, arba augalai.