júlí 21, 2008

kartais ramina

Sedziu iki kaulu smegenu zinomam skvere.
Nors is ties to net skveru nepavadinsi.
Posukis is George st. Didelis judejimas cia. Bet prisest isgert kavos gal ir nieko.
Isties nelabai gaudau save. Impulsyviai judu ten kur nuorodos transparantines atsiranda. Istiesu net nematau ju. Turbut net nejauciu. Sutinku is menulio iskritusius zmones, kurie tik veliau pagalvojus cia ir turejo atsirast. Taip besibastant is vieno kontinento i kita. Nezinau kodel, bet kai kiti aikscioja is grozejimosi ar nuostabos as tyliai mirksiu ir ramiausiai teistariu: na nieko. Arba tiesiog sypsaus. Nestebina manes.
O gal pasikrovus rytu energijos dabar gyvenu? Gal. Ir siaip tik dabar taip akyvaizdziai matau savo pokycius. Kai visi aplink lekia ir skuba.
Apkritai. Nustebina mane tik zmogeliukai, kurie prieina ir sako, kad myli indigo. O as ir toliau vel tyliu. Nezinau, tik beprotiskas ilgesys kankina. Kai nori miegot, nes kai uzmiegi patenki ten kur noretum, ar turetum buti..ir siaip. Nemoku patirti kazko viena. Juokinga truputi gal. Ai nesvarbu. Istikro nesvarbu net juokinga ar ne. Bet pasiilgau. Be proto. Dar niekad neteko taip nieko ilgetis. isviso. Ne. beprasmiska cia apie tai rasyt.
Bet prie Henry Moore siurpuliukai man kunu keliavo. Ir prie Newmano..ir prie kitu. Buvo beprotiska. Bet norejau, kad matytum ir tu.
O rytoj Singapuras. Bus dar keisciau ir viena.
Apskritai tai uzgrudina tokia situacija. Dabar telieka tik plaukti.
Ei. Pasiulyk man darba koki. reik pinigu cayjuj spaliniam. Ir siaip. Kad atstumai greiciau istirptu.
Bet..parukysiu geriau.
Dr. Pat kartais ramina.

Posted by ingra at 21.07.08 19:07