febrúar 2, 2008
o tada
2008-02-01 trecia diena 18:45
Kiekviena diena vis kitokia. Tikresne. saugesne. Mieste kuriame mus vadina keistuolem ir sako: I like strange ppl. .)
Taip. Gerai cia. L. gerai jauciuos. Matau, kad zmones stebi, bet uztenka tik pasakyt Tesekkur ederim ir nepazistamos akys sutviska. Veida papuosia silta sypsena ir kelias nebera toks dulketas.
Dabar sedim kavinukej, kurioj du simpatiski veidai dainuoja turkiskai. Rodos, kad kunas visas prisipildo virpancia siluma kai girdi sias melodijas ir motyvus.
Vakar susitikom su nuostabios sypsenos savininku. Jo draugais, mergaite ir mylima vieta, kurioj paprasius sulciu atnesa pilna lekste vaisiu:)
jau apsiprantu.
Siandien atvyks lenkas. Ir vel vakare eisim gerti cai'jos ir uostyt dumus.
Ju akys kartais atrodo tokios gilios, o ir namukai tokie savi.
Smaragdo miestas pilnas tamsiu akiu su sviesiom sielom...
Jauciu cia geri, kurio pilna visur.
Vakar turejom Kurdu kalbos pamokele prie salotu lekstes.
Cia smagu.
Skamba naiviai.
Isvis. Nera zodzio, kuris apbudintu dabartines mano busenas, Tik dabar skambancios melodijos tai sugeba.
Ir tai ka girdziu giedant is Mececiu laiks nuo laiko.
Tai uzburia. Tave. Mane. Miesta.
Rodos saugo visa.
Myliu si laika.
(...)
O tada priejo vaikinas ir paklause is kur mes.
