Užrašai iš pilko sąsiuvinio.
2007-08-16 (penktadienis) 18:10
dar tokios nesąmonės nebuvo. vakar naktį sumąstėm į Taliną važiuot. Ryte jau buvom ten. Dabar atvažiavau vargais negalais iki Salacgrivos ir baigėsi degimas. Visi Rygoj, Nu pzdc. Sėdžiu stoty su baime vienai trranzuot ir laukiu autiko kuris nežinia ar bus išviso. Jaučiuos apkvailinta pasaulio. Bijau kalbint žmones, sukinėjasi čia visokie kurie siūlo į kaimus važiuot. Sakau. Nei šis, nei tas. Nesuprantu. Šis laikas tampo mano nervus. Begalo, be krašto. Jaučiausi lyg grįžus namo, o man pasakė vėliau, nes tu pačiu laiku. Na negeri tokie dalykai. Nepatinka man taip. Ir kada moterys vairuotojos išnyko? a? nebesuprantu. Šiandien būsiu išsigandus. mažumėlę. Kartias atrodo, kad noriu namo, nes nebesugebu įveikt savo baimių. Galėjau gi viena stopu važiuot, bet ne. Nebylumas nugalėjo. O gal įsitikinimai? " jei jis pasuks į kairę, netranzuosiu. pasuko" o dėdės už vairų nepriot. Ypač kurie atgal į apsimiegojusių minčių Taliną vežti nori..arba į PArnu kurį jau du kart pramigau. Jaučiuosi beviltiška. Bet taiip dar ir yra dėl to, kad aš bijau. suknista bailė. Nekenčiu tokiais momentais savęs. Tai kvaila, kai nekenčiu.
18:46
Autike jau aš. Išvis man pradeda atrodyt, kad depresija artėja. Nes nebegali išlaikyt maximumo (savojo maximumo) visur kur noriu. ir kaip nervuoja. klaiku. tada nepilnavertiškumo kompleksas atsiranda toks..na bejėgiškumas..negaliu atsiribot nuo savęs.
20:00 (autobusas)
na vat. viskas tvarkosi. dabar jau ir vakar atsimenu. Policininką kuris kalba lietuviškai, latvį gimusį Klaipėdoj, kuris padėjo iš Rygos vidury nakties išsikapstyt, kyšį kurį mokėjom už greičio viršijimą, latviuką nepasisprendžiantį dėl muzikos, kuris dar dabar galvoja turbūt, kad mes pamišę. Pasienietę, kuri net netikrindama pasų klausė: "kur einat?" "į Taliną" "tai eikit". Rūką ir neatkartojamus peizažus kaip iš SigurRos'ų klipų, tik kirtus sieną; Lenkus iš suvalkų, bičelį su per mažu lietuvos žemėlapiu ir dėžutę iš antikvariato, kurios per durną galvą neįsigijau..ir persirenginėjimą prie Pilies..ir Vengrą, kuris na pasirodė dar keistesnis nei gali būti keistas..ir tą akimirką kai ėjau palei Salacą lyg eidama namo..et..
laikas tai nurautas..
nespėju atsičiūchint po sintezės, o čia bac. nors gal ir gerai..gruzo nėr. tik kartais sunerimstu ar mano mintys, kurios eina kryptingai tebėra vien tik draugiškos. Kiekvienas atstumas atsako į savo klausimus. Įdomu tik kokie jie bus šį kart.
Bet man Ryga vistiek labiau patinka, nors nebuvau normaliai aš tam Taline, tik pasivaikščiot. Per tokį trumpą laiką tiek visko vyko, impulsyviai, improvizuotai, kad net galvelė neišneša.
Kai sustojo Vengras užsimaniau į Budapeštą..ai..bet aš dar ten sugrįšiu.
O čia šiai.
Tikiuos, kad Tau viskas gerai. Žinau, kad niekad neskaitai, galbūt net nežinai mane čia esant. Bet visvien. kažkaip. vat..neiškrenta man postringavimai vidiniai..o gal..o gal.. o gal jie teisųs? jo jo..čia krizė vėl aplankė. Bet juk aš bailė. ir dar tiktai bandau per visa perlipt.
Tai tiek..gerai, kad užrašiau, nes jau visai link išsitaškymo artėjau.
Smagu, kai negalvoju apie tai, kas bus. Jaučiu pilnai tik tai, kas jau yra. TIKRUMAS.
Gaila, kad negaliu dabar tavęs priverst šypsotis..juk Tu ne čia.